Žinoma, neskaitant jos bičiulio dizainerio Karlo Lagerfeldo. Ji – tai Claudia Schiffer.
Jai patinka vokiška tvarka. Ir taupumas. Ji sako, kad jei nesuvalgo obuolio, padeda jį į šaldytuvą – kitam kartui.
Taip pat ji garsėja tuo, kad neišmeta savo drabužių, o jų per karjeros metus yra susikaupę tikrai nemažai – ir pačių puikiausių, asmeniškai jai dovanotų pačių dizainerių. Ir saugo drabužius ne spintoje, bet... lėktuvų angare, kuriame jie tvarkingai įvilkti į maišus, suarchyvuoti ir sukabinti ilgomis eilėmis.
Tačiau ir naujausias sezono tendencijas ji puikiai suderina kompozicijose, kurių niekaip nepavadinsi „vokiška elegancija“. Ne, Claudia Schiffer tarsi chameleonas gali keisti pačius įvairiausius įvaizdžius ir dizainerius.
Su Roland’o Mouret mados namų suknele ar „Dior“ atrodyti tarsi ledi, su „Chanel“ aukštosios mados suknele – kaip ledo karalienė, su „Valentino“ – tarsi tikra mados deivė. Ji gali vienai dienai tapti fatališka gražuole su deimantais ir raudonomis lūpomis tarsi iš filmo apie Džeimsą Bondą ir mielai dėvėti bohemišką suknelę, triušio kailio švarkelį, kai eina parsivesti vaikų iš mokyklos. Net ir vilkėdama pavojingais „Yves Saint Laurent“ leopardo raštais margintą rūbą ji neatrodo vulgariai, o bavariškus tautinius drabužius per Miuncheno „Oktoberfest“ alaus šventę – juokingai.
Nes Claudia Schiffer puikiai žino geležinę taisyklę: mažiau yra daugiau. Ir išmano, kas dera tuo laiku, toje vietoje ir jai pačiai. Vokiškai praktiška? Ne, veikiau kosmopolitiškai elegantiška.