Kaip jį pavadinti? Šaltu realybės dušu? Praktiška elegancija ir siuvimo meistrystės renesansu? Jei Londono mados savaitę tektų apibūdinti vienu sakiniu, jame turėtų tilpti žodžiai „nuosaikios spalvos“, „aukštos kokybės audiniai“, „tobulai dsukirpti miestietės drabužiai“. Arba tiesiog „verti sumokėtų pinigų“. Sveiki atvykę į naują mados erą!
Ir tai – ne vietinė britiška, o bendra tendencija, išryškėjusi Niujorke jau savaite anksčiau.
Pavyzdžiui, vienas komerciškai įtakingiausių dizainerių Marcas Jacobsas pastaruosius sezonus žaidė beprotiškomis devintojo dešimtmečio formomis, sukarpytais liemenėlę ir korsetą imituojančiais siluetais. Bet ūmai pristato nuosaikius pilkšvus ir rusvus kostiumėlius, kurie nepadarytų gėdos ir griežtai, religingai bibliotekininkei. Tai šį tą reiškia.
Juolab kad pavasario bei vasaros kolekcijoje ir savo vardinei linijai, ir „Louis Vuitton“ mados namams šis dizaineris buvo smarkiai atleidęs vaizduotės vadeles – netgi batai buvo reto beprotiškumo, su varinės ritės pavidalo kulniuku ir nosele, puošta avikailiu.
„Prada“ šią vasarą siūlo batus, tarsi išvystus haliucinacijose ir primenančius krištolinius sietynus. Tačiau Milano mados savaitės metu kitam rudeniui ir žiemai šie mados namai pristatė itin nuosaikias sukneles, kurios nepadarytų gėdos septintojo dešimtmečio namų šeimininkei, baigusiai gerų mergaičių pensioną. Sugrįžimas prie tradicijų ir gero tono? O gal perėjimas nuo brangių eksperimentų prie ekonomiškos tikrovės?
Kad ir kaip būtų, racionalia, ekonomiška, kokybiška nata skambėjo ir Londonas, mados savaitės metu atsigręžęs į britų tradicinį „tailoring“. Šis žodis sunkiai išverčiamas ir nederėtų jo painioti vien su „siuvimu pagal matmenis“ ar „siuvėjo paslaugomis“.
Namuose dirbanti siuvėjėlė, mokanti suraukti sijoną pagal iškarpą iš „Burda Moden“ žurnalo, – tai dar ne „tailor“. „Tailor“ meistras – tai tas, kuris yra puikiai įvaldęs klasikinį drabužio konstravimą, geba jį sukirpti, sudaigstyti ant manekeno, išgaudamas tobulai prigludusią formą. O lygindamas, garindamas ir tempdamas audinį suteikti rūbui precizišką, tarsi nulietą siluetą.
Tai toks meistras, kuriam vieni juokai pasiūti klasikinį kostiumą, paltą ar fraką. Net ir kuklią suknutę ar sijoną jis kurs pagal visas taisykles. Kitaip tariant, „tailor“ amatas yra tai, ko verkiant trūksta daugumai lietuvių dizainerių.
Šįkart itin buvo matyti, kad Londonas, paprastai laikomas maištingų idėjų kalve, yra ir tarptautinė siuvimo meistrystės sostinė. Būtent vyriškoje Savil Rou gatvės ateljė „tailor“ paslaptis buvo perpratęs šviesaus atminimo Alexanderis McQueenas.
Tarp sėdinčiųjų pirmosiose eilėse netilo spėlionės – kas užims jo vietą „Gucci Group“ priklausančiuose mados namuose, kurių veiklą nuspręsta vis dėlto tęsti. Spaudos atstovai paneigė, kad šį postą užims beprotiškomis kolekcijomis pagarsėjęs praėjusių sezonų naujokas Garethas Pugh. Kaip gražus A.McQueeno palikimo įprasminimas buvo podiumu žingsniuojantys menekenai, vilkintys puikiai sukirptais drabužiais.
Tokių buvo ir ant senosios, karališkosios ateljė „Hardy Amies“ podiumo. Taip pat karščiausio Londono mados savaitės pristatymo metu „Burberry Prorsum“.
Griežti, puikiai sukirpti lietpalčiai ir lakūnų striukes primenantys avikailio kailiniai, seksualūs lakinės odos ilgaauliai ir daili grafito, rusvai žalsvos, slyvų mėlio ir baklažanų violetinės spalvų gama neabejotinai bus tarp ateinančio sezono geidžiamiausiųjų.
Ne tik vadinamieji britiški paveldo prekės ženklai („heritage brands“), tokie kaip „Jaeger“, „Daks“, „Aquascutum“, savo kolekcijose pasekė „Burberry“ pavyzdžiu ir pristatė nuosaikius kasdienius, puikiai dėvimus liukso klasės drabužius.
Kad jie nebūtinai turi būti nuobodūs, puikiai iliustruoja „Aquascutum“ pavyzdys. Kompanija sukūrė prabangius žemę beveik siekiančius paltus ir kostiumėlius su ilgais sijonais, primenančius 1920–1929 m. nebylųjį Holivudo kiną, bet puikiai tinkančius šiandienėms gretoms garbo.
Daugiau dėmesio nei paprastai siuvimo meistrystei skyrė ir megztais drabužiais bei vakarinėmis suknelėmis garsėjantis Julienas Macdonaldas, Nicole Farhi, netgi maištingoji Vivienne Westwood. Jos dekonstruotam, drapiruotam stiliui šįkart buvo būdinga kietos, aštrios struktūros, XVIII amžių menantys dendžių švarkai.
Vos prieš kelis sezonus debiutavę dizaineriai taip pat supranta, kad neišsivers be senųjų siuvimo meistrystės paslapčių ir vien su novatoriškais eksperimentais toli nenuvažiuos.
Norint išlaikyti klientą, šiandien tenka dar labiau pasistengti. Dar tobuliau, tiksliau sukirpti, įdėti daugiau rankų darbo, rinktis itin kokybiškus audinius, margintus pagal specialų užsakymą.
Ypač jei tave jau pamėgo politikų žmonos – kaip dizainerį Erdemą Moraloghlu (mados namai „Erdem“). Svečiuose pas jį pirmojoje eilėje sėdėjo konservatorių lyderio žmona Samantha Cameron ir jo politinio oponento, dabartinio premjero Gordono Browno žmona Sarah Brown. Be to, Londone kuriančio dizainerio suknelėmis mielai puošiasi pirmoji JAV ponia Michelle Obama.
Tad tokioms klientėms bet ko nepasiūlysi. „Erdem“ nuosaikių siluetų drabužiai yra puikiai sukirpti, dažnai pridengiantys viršutinę neišvaizdžią rankų dalį, o audinio raštas optiškai lieknina figūrą. Galbūt todėl vos prieš trejus metus į mados sceną įžengusį naujoką jau pastebėjo politikų antrosios pusės.
Kitas nesenas debiutantas – Christopheris Kane’as – irgi jau turi ištikimų klientų. Be to, be savo vardinės linijos, nuo šių metų puikuojasi ir pelningu kontraktu su Milane pristatoma „Versus“ – antrine „Versace“ drabužių linija.
Šis Donatellos Versace globotinis puikiai perprato taisyklę: „Krizė? Siūlyk klientui daugiau nei paprastai!“ Tad šįkart jo prigludusios, nedidelės, preciziškai sukirptos juodos suknutės ir kostiumėliai dar buvo ir kruopščiai išsiuvinėti našlaičių, vilkdalgių, aguonų, plukių ir neužmirštuolių žiedais.
Su novatoriškais, individualiai marginamais audiniais dirbanti dizainerė Mary Katrantzou senovinių gėlių natiurmortų įkvėptus marginimus ant suknelių papildė dar ir sudėtinga jų konstrukcija. Amato gudrybių niekada nebus per daug, ypač dabar, kai reikia ištraukti visus kozirius.
Londono dizainerių siunčiama žinia kitam rudeniui ir žiemai:
* Praktiški, nuosaikūs ansambliai.
* Geras paltas ir šiltutėlė avikailio ar kitų pusbrangių kailių striukė.
* Puikiai sukirptas kelnių ar sijono kostiumas.
* Dailios prigludusios suknelės platėjančiais sijonais, kruopščiai išsiuvinėtos arba puoštos specialiai atspaustais raštais.
* Ilgaauliai batai.
* Sodrios ochros, grafito, slyvų, rusvai žalsvos, kupranugario, baklažanų spalvos, su vienu kitu mėlynojo kobalto ir degintos oranžinės blykstelėjimu.
* Puikūs vilnoniai, kašmyro ir šilko audiniai. Verti kiekvieno drabužio kainos penso!