Kęstas Rimdžius, stilistas:
„Prieš dešimt metų atvažiavau į Vilnių ir dalyvavau „Mados infekcijoje“ kaip plaukų stilistas. Šiemet padėjau dizainerei E.Žiemytei, tad, būdamas užkulisiuose, jaučiau kylantį adrenaliną. Ir vėl aš čia! Per tuos dešimt metų mačiau, kaip sparčiai festivalis auga. Jaučiamas ir pačių dizainerių augimas, juk dauguma jų nesikeičia.
Naujoji „Mados infekcijos“ erdvė atrodė labai prabangiai. Priminė Londono ar Niujorko mados savaitę.
Džiaugiuosi ir dėl to, kad šiame „prêt-à-porter“ ir meno mišinyje atsiranda daugiau dėvimų rūbų. Į festivalį ateina daug žmonių, kurie nėra mados žinovai ar menininkai ir nori pamatyti tai, ką gali prisitaikyti sau.
Patiko Sandros Straukaitės konceptuali kolekcija. Žavus Andrejaus Bartenevo spektaklis. Giedrių Paulauską tiesiog dievinu. Šis žmogus netrukus garsins Lietuvą visame pasaulyje. Bet labiausiai žavėjo žmonės. Kokie visi pasipuošę!“
Rūta Bagdzevičiūtė, architektė:
„Paskelbus, kad festivalis truks tris dienas, šiek tiek suabejojau, ar toks išsipūtimas pasiteisins, ar nenukentės kokybė. Bet šiemet kaip niekada stipri „Mados infekcijos“ programa buvo taikliai sudėliota, įdomi ir konceptuali. Buvo beprotiškai įdomu! Aišku, labiausiai intrigavo, ką parodys užsienio svečiai, nes jų desantas buvo įspūdingas.
Fantastiškos kolekcijos, kurias demonstruojant pakvipo dideliais miestais ir geromis idėjomis. Dar smagiau buvo po to gyvai pabendrauti su dizaineriais ir išgirsti, kaip ir kodėl jie kūrė savo kolekcijas. Pasirodo, jos slepia tikras istorijas, kurios nepelnytai lieka užkulisiuose.
Aš – už konceptualumą ir idėjas, kurias nebūtinai turi suprasti visi. Nors dažnai pagrindinis vertinimo matas yra vienas – ar aš tai apsivilkčiau? Man toks požiūris atrodo paviršutiniškas, vartotojiškas, todėl vertinu tuos, kurie žiūri 10 metų į priekį.
Retrospektyvos – įvairių dizainerių skirtingu laikotarpiu sukurtų modelių kolekcija aiškiai parodė, kurios idėjos liko aktualios ir šiandien, o ką suėdė kandys. Kai ką ir suėdė...
Faktas, kad Giedrius Paulauskas, Agnė Kuzmickaitė, Sandra Straukaitė, Gabrielė Januškevičiūtė verti didesnių podiumų. Nustebino ir Egidijus Sidaras, ir Kristina Kruopienytė – man patiko jų ramus nuoseklumas.
Visos „injekcijos“ nugalėtojos – puikios!
Mane domina intelektuali mada – be pagražinimų, visokių teatriukų, vaidinimų ir masinės gamybos produktų. Buvo ir tokių. Publikai patinka linksmas teatras – ploja išsijuosę. Bet mada turi daug veidų, verta pažinti juos visus.“
Antanas Sutkus, fotomenininkas:
„Įsivaizduoju, kaip sudėtinga surengti tokį festivalį. Jau dešimt metų „Mados infekcija“ suburia jaunimą! Tai – geras dalykas.
Dabar sunkmetis, ar alkanas menininkas kūrybingesnis? Ne. Jis arba kūrybingas, arba ne. Negali būti truputį miręs arba truputį nėščias. Net jei karas būtų, mada vis tiek domintų žmones. Juk moterys nori rengtis, puoštis!
Ar mada – menas? Dvidešimt metų teko įrodinėti, kad fotografija – menas. Įrodėm. Mada – taikomasis menas.
Mano žmonai Rimai gaila, kad toks įstabus renginys nėra dokumentuojamas. Norėčiau, kad būtų sukurta knyga. Tiek kūrybos – tikras lobis.“
Jolanta Talaikytė, dizainerė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja:
„Nauja festivalio erdvė geresnė, tačiau sudėtingesnė, ją sunkiau suvaldyti. Podiumo virsmas labirintu yra naujumo, šiuolaikiškumo išraiška. Greičiausiai reikia priprasti taip žiūrėti kolekcijas.
Du dešimtmečius dirbu su studentais, kurie kasdien mane nustebina, todėl festivalyje išvysti kažko pribloškiamo nesitikėjau. Džiugu matyti, kad mano numylėtiniai Sandra Straukaitė, Agnė Kuzmickaitė, Giedrius Paulauskas, Vitalis Čepkauskas, Gabrielė Januškevičiūtė nestovi vietoje, ieško, tobulėja. Labai džiugu, kad jiems sekasi. Šaunuoliai!
Renginiui nepakenktų turėti savo veidą – vientisą koncepciją, kad žinotume, ko iš kūrėjų tikėtis.“
Viktorija Tichanova, dizainerė:
„Kai nėra festivalio koncepcijos, dizaineriai atrodo sutrikę. Todėl toje sumaištyje laimi tie, kurie išgrynina idėją – pateikia arba meną, arba komerciją. Pavyzdžiui, G.Paulausko kolekcija – nereali! E.Žiemytė irgi nesistengia kažkuo šokiruoti ar nustebinti – kuria paltą. Ir tai puiku! Kaip puiku yra ir latvės L.Bangos kolekcija, išsiskyrusi savo meniška idėja.
Įvairovė yra gerai. Būtų nuobodu stebėti vien „prêt-à-porter“ kolekcijas. Blogai, kai pats dizaineris blaškosi neapsispręsdamas, kuria kryptimi jam kurti. O suderinti praktiškumą ir konceptualumą yra be galo sunku, galbūt netgi neįmanoma.“