1 mitas. Lengvas arba liesas produktas puikiai tinka lieknėjančioms.
Liesas produktas dar nereiškia, kad jis nekaloringas. Be abejonės, tokiame produkte nedaug riebalų, tačiau dėl geresnio skonio ir konsistencijos į jį bus pridėta cukraus, krakmolo ir kitokių figūrai kenksmingų medžiagų. Todėl liesi produktai dažnai būna ne mažiau kaloringi nei klasikiniai jų analogai.
2 mitas. Vakarienė po aštuonių valandų vakaro — tiesus kelias į nutukimą.
Nesvarbu, kuriuo paros metu užkandžiaujate, svarbiausia: ką ir kokiais kiekiais valgote. Porą papildomų centimetrų apie liemenį galite prisidurti tiek po pernelyg maistingų pusryčių, tiek ir po labai kaloringų pietų.
3 mitas. Nuo cukraus galima susirgti diabetu.
Prie pagrindinių diabeto išsivystymo priežasčių priskiriamas anaiptol ne cukrus (kontroliuoti jo vartojimą būtina jau susirgus), o paveldimas polinkis ir nesubalansuota mityba. Riziką susirgti padidina antsvoris, skaidulų trūkumas maiste, piktnaudžiavimas greitojo maisto produktais, taip pat stresas ir nervinė įtampa.
4 mitas. Rudasis cukrus mažiau kenksmingas nei baltasis.
Pagal naudingųjų medžiagų sudėtį ir kaloringumą abi cukraus rūšys faktiškai nesiskiria viena nuo kitos: 100 g baltojo cukraus yra 395 kcal, o rudojo — 390 kcal.
5 mitas. Kad sublogtume, reikia atsisakyti cukraus ir pakeisti jį fruktoze.
Naujausi mokslininkų tyrimai parodė, kad visi cukraus pakaitai žalingi sveikatai. Sacharinas ir ksilitas kai kuriose pasaulio šalyse jau oficialiai uždrausti, o fruktozė tokia pat kaloringa kaip ir cukrus. Geriau vartoti vaisių sirupą, agavų arba stevijų nektarą.
6 mitas. Margarine mažiau kalorijų nei svieste.
Iš tikrųjų pagal energinę vertę jie vienodi: apie 36 kcal arbatiniame šaukštelyje. Sviestas padidina žalingojo cholesterolio kiekį kraujyje, o margarinas dar sumažina ir gerojo cholesterolio kiekį.
7 mitas. Augaliniai riebalai naudingesni nei gyvuliniai.
Vietoj įprastos grietinėlės į kavą pilate augalinės? Ir be reikalo! Augalinė pagal energinę vertę nenusileidžia įprastinei, užtat ją sunkiau pasisavina organizmas, nes joje yra įvairių priedų, skonio stipriklių ir aromatinių medžiagų.
8 mitas. Augalinio aliejaus šaukštelis kas rytą atsikėlus patobulins figūrą.
Augalinis aliejus naudingas sveikatai, bet ne liemeniui. Juk tai gryni riebalai, kurie nusėda problemų keliančiose kūno vietose. Sveikatai naudinga tik 10—15 g „skystojo aukso“ per parą. Jame yra daug vitaminų ir mikroelementų, kurių organizmui reikia, kad jis galėtų normaliai funkcionuoti, bet ir
daug kalorijų.
9 mitas. Knygos skaitymas valgant ar televizoriaus žiūrėjimas yra viena persivalgymo priežasčių.
Skaitydamos knygą ar žiūrėdamos televizorių, valgiui sugaištate daugiau laiko, o tai reiškia, kad atitraukdamos dėmesį nuo valgio į kitus dalykus greičiau pasisotinate mažesniu maisto kiekiu. O štai valgymas stačiomis, einant arba priešokiais padeda prisiauginti papildomų kilogramų. Kai paskubomis kemšate maistą, hormonai nesuspėja pasiųsti smegenims signalo apie pasisotinimą ir persivalgote.
10 mitas. Šaldyti vaisiai ir daržovės praranda daugiau kaip pusę vitaminų ir mineralų.
Tie vaisiai ir daržovės, kurie tvarkingai išdėstyti prekybos centrų lentynose, pakeliui iš lysvės (neretai už šimtų ar tūkstančių kilometrų) iki mūsų stalo jau būna praradę daug vitaminų ir mikroelementų. Ir šaldymas jiems menkai tepakenks.
11 mitas. Terminis apdorojimas suardo naudingąsias medžiagas.
Šiluminis produktų apdorojimas padeda organizmui geriau pasisavinti maistingąsias medžiagas, kurių pagamintuose produktuose neretai būna daugiau nei žaliuose. Pavyzdžiui, likopeno — nuo vėžio saugančios medžiagos — daug pomidorų padaže, bet beveik visai nėra šviežiuose pomidoruose. Svarbiausia — nekaitinti daržovių per ilgai ir virti jas nedideliame vandens kiekyje.
12 mitas. Nuo maisto kvapo nestorėjama.
Mokslininkai iš Yale‘io universiteto (JAV) nustatė, kad galima pastorėti net neprisilietus prie maisto. Visiems išalkusiems eksperimento dalyviams jie pasiūlė pauostyti mėgstamų patiekalų, po to kiekvieno dalyvio kraujyje padidėjo insulino kiekis. O juk būtent jo perteklius skatina augti svorį.
13 mitas. Joduota druska su užrašu „ekstra“ geresnė už rupiąją.
Užrašas „ekstra“ arba „aukščiausia rūšis“ byloja apie didelį natrio kiekį, kurio mūsų organizme ir taip daugiau nei pakankamai. Rupi antrarūšė druska šiuo atžvilgiu geresnė.
14 mitas. Grūdėtoji duona — vitaminų lobynas.
Iš tikrųjų kokybiška galima pavadinti duoną iš nulukštentų sveikų grūdų. Tačiau svarbiausia — subalansuotas baltymų (iki 15 g), riebalų (iki 5 g) ir angliavandenių (iki 35 g) kiekis, o ne duonos kepaliuko kaina, kaip klaidingai mano kai kurie pirkėjai.
15 mitas. Šaltas maistas padeda sudeginti riebalus.
Kad prasidėtų virškinimas, skrandžiui reikia sunaudoti dalį energijos ir sušildyti šaltą maistą iki 37 laipsnių temperatūros. Tačiau sotumo pojūtis šiuo atveju vėluoja ir todėl suvalgome daugiau. O maitinantis vien šaltu maistu galima greitai susirgti gastritu, nes jis dirgina skrandžio gleivinę.
16 mitas. Ar mėsa jau paruošta, galima nustatyti pagal spalvą.
Nepasikliaukite vien kepamos mėsos spalva ir išvaizda. Verčiau įsigykite virtuvinį maistinį termometrą. Juo bus galima iškart nustatyti, ar jau iškepęs bet koks patiekalas. Mėsa laikoma iškepusia, kai jos vidaus temperatūra pasiekia 160 laipsnių.
17 mitas. Būtina išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens per dieną.
Mes gauname nemažai skysčių iš sriubų, sulčių, kokteilių, padažų, vaisių ir daržovių, todėl gerti vandenį reikia tik tada, kai jaučiate troškulį. Papildomi skysčiai — papildomas svoris.
18 mitas. Raudona mėsa kaloringesnė nei balta.
100 g natūralios liesos raudonos ir baltos mėsos yra vienodas riebalų kiekis — 4—5 g. O farše, dešrose ir kituose mėsos gaminiuose jų yra tikrai daug.
19 mitas. Nuo vienos šokolado plytelės galima pastorėti.
Nuo šokolado plytelės, turinčios 500 kcal, nepasunkėsite. Bus blogiau, jei šalia jos suvalgysite porą trejetą labai kaloringų patiekalų. Jei teikiate pirmenybę juodajam šokoladui, mėgaukitės mažais gabaliukais ir niekada nekeiskite į jį visaverčių pietų.
20 mitas. Egzistuoja stebuklingi produktai, kurių pavalgius galima sublogti.
Prie tokių produktų priskiriami brokoliai, salotų lapai, salierai, žuvis, ananasai ir greifrutai. Juose iš tikrųjų yra daug vitaminų, ypač antioksidantų, kurie gali padėti numesti svorio, bet tik laikantis kompleksinės programos, kurią sudaro nekaloringa subalansuota mityba ir reguliarus fizinis krūvis.