– Kas kartą atrodote vis kitokia: kaip 6–7 dešimtmečių stilingas gaujos berniūkštis, kaip aristokratė jojiko apranga ar elegantiška senųjų laikų dama. Kaip apibūdintumėte savo stilių?
– Dar ieškau savo stiliaus. Šiuo metu man artimas minimalizmas: aiškios konstrukcijos, grynos spalvos, dėmesys vienai kruopščiai parinktai detalei. Svarbu, kad drabužis turėtų formą, tūrį.
Aksesuarų nelabai mėgstu, tegu jų funkciją atlieka drabužio konstrukcijos detalės: netikėti užsegimai, aplikacijos, įkomponuoti tarsi netyčia.
– Kur įsigyjate originalių ir išskirtinių daiktų?
– Nemažai turiu iš mūsų „GPjeans“ linijos ir Giedriaus sukurtų vyriškų, bet man pritaikytų drabužių. Nenešioju jokių kitų džinsų – tik Giedriaus kurtus.
Mėgstu ir kolegų lietuvių dizainerių kūrinius.
Man svarbu, kad nešiojant drabužį jausčiau kūrėjo indėlį – meninius ieškojimus, energiją.
– Ar turite masinės gamybos drabužių?
– Perku ir tokius drabužius, bet juos labai greitai nudėviu, išmetu ir pamirštu. Jie trumpalaikiai, o štai sukurti dizainerių keliauja iš vieno sezono į kitą.
– Ar visada buvote tokia išranki ir reikli savo stiliui?
– Apranga man visada buvo svarbi. Nuolat ieškodavau naujų įdomių derinių, jei ko pritrūkdavau – pasigamindavau pati.
Ne veltui pasirinkau studijuoti scenografiją. Studijų metais gavau žinių iš kostiumo istorijos, o ir pačiai teko kurti sceninius drabužius. Taigi kostiumo dizainas, pradėjus dirbti su Giedriumi, man nebuvo naujiena.
Tačiau nuo to laiko mano stilius labai pasikeitė. Tada buvo trumpa berniokiška šukuosena ir „jokių sijonų“ laikotarpis – žavėjo britpopo stilius. Tačiau vėliau užsimaniau moteriškumo ir elegancijos – suknelių, aukštakulnių.
– Dėvite nemažai Giedriaus kurtų vyriško stiliaus drabužių, tačiau vis tiek atrodote moteriškai ir elegantiškai. Kaip jums tai pavyksta?
– Gal tai lemia ne drabužiai, o žmogaus natūra. Žmogus pateikia drabužį, o ne atvirkščiai.
Jei prie vyriško kirpimo kelnių apsiausiu aukštakulnius, užsivilksiu įliemenuotą švarkelį, pasitempsiu – tikrai neatrodysiu vyriškai.
Mėgstu tokius drabužius ar detales, kurie įpareigoja kontroliuoti save, pasitempti, galvoti apie eiseną, laikyseną.
– O kaipgi patogumas?
– Ar būti susikūprinusiai, suglebusiai yra patogu? Aš jaučiuosi patogiai būdama pasitempusi.
– Užsigeidusi ar prašote Giedriaus sukurti jums drabužių? O gal pati imate ir susikuriate?
– Jei tinka kas nors iš mūsų kolekcijų – pasiimu ir nešioju, nesvarbu, kad tai – vyriški drabužiai.
Nors galime sukurti ir suknelę, kūrybines idėjas telkiame vyriškam stiliui plėtoti.
Gimtadienio proga Giedrius man dovanoja kokią nors garderobo detalę – sukurtą savo ar kitų dizainerių.
– Jaučiate aistrą kokiems nors daiktams?
– Daugiausia mano spintoje – įvairių modelių ir spalvų batų. Neseniai pradėjau kolekcionuoti galvos apdangalus – šalmus, jojimo kepuraites. Įdomiausių randu antikvaro salonuose.
– Kokia pastarųjų sezonų tendencija jus žavi?
– Džiaugiuosi sugrįžusiu moteriškumu, gausiu suknelių pasirinkimu.
Ypač žaviuosi sugrįžusia retro stiliaus banga. Nors mados tendencijomis neseku aklai – man daug svarbiau susikurti išskirtinį stilių nei atitikti madingiausią įvaizdį.
– Ar pasvajojate apie vestuvinę suknelę?
– Svajoju apie ką kita – ne apie vestuvines sukneles. Galiu tik pasakyti, kokią suknelę norėčiau vilkėti per išskirtinę progą, nebūtinai per vestuves. Ji – balta, galbūt pieno atspalvio, tikrai neilga, elegantiška, minimalistinė, su vienu ryškiu akcentu, retro stiliaus prieskoniu, o gal atvirkščiai – futuristinė.
– Ko nerastume jūsų spintoje?
– Nesu kategoriška, tačiau mano spintoje tikrai nėra ilgų siauro silueto sijonų. Hipiškų, gėlėtų, lengvų, besiplaikstančių galbūt kada nors atsiras.
– Rūbus perkate spontaniškai ar planuojate?
– Prieš įsigydama kiekvieną daiktą ilgai galvoju, apmąstau, ką prie jo derinsiu.
Kiekvienas įsigytas daiktas sulaukia savo laiko – net ir po daugelio metų. Pavyzdžiui, iš naujo atrandu mamos nešiotus drabužius.
Tie daiktai turi nenusakomos energijos: mama jais vilkėdama kažką išgyveno, galbūt skolino draugei... Man svarbi drabužio istorija.
– Kiek užtrunkate ruošdamasi į viešą renginį?
– Užtenka pusvalandžio, daugiausia valandos. Manęs neištinka panika, kad neturiu kuo apsirengti. Visada turiu.
Kalbino Gintarė ALBRECHTAITĖ-LINGIENĖ