Nesame identiškos dvynės, todėl mus painioja tik nepažįstami žmonės. Tačiau visi sako, kad mūsų balsai vienodi“, – juokiasi Dovilė.
Nedidelis, jaukus ir šviesus sostinės Senamiestyje įkurtas interjero salonas nė iš tolo neprimena įprastos parduotuvės, užverstos baldais ir kitais namų apyvokos daiktais. Pusrūsyje esančiame salone maži užkaboriai, skliautai ir gruoblėtos sienos suteikia jam ypatingos auros.
„Norėjome sukurti išskirtinį saloną. Tokį, kokio Lietuvoje nėra. Norėjome, kad užėjęs lankytojas pasijustų kaip namuose, o ne baldų turguje“, – sako Dovilė.
Seserų svajonę atidaryti interjero saloną iš dalies lėmė tai, kad jų tėvas – architektas. Nuo mažens Dovilė ir Laura buvo apsuptos namų brėžinių.
„Aišku, tuo metu labiau rūpėjo tuos brėžinius apipaišyti nei į juos gilintis“, – nusijuokia Laura.
Tačiau tėvo darbas paskatino Dovilę ir Laurą domėtis interjeru ir štai – jaunos moterys sėkmingai vysto verslą.
Jo paslapčių merginos mokėsi studijuodamos tarptautinį verslą. Abi.
„Tik prieš keletą metų mūsų pomėgiai, stilius ir skonis pradėjo ryškiau skirtis. Anksčiau mėgome daryti tą patį ir netgi tuo pačiu metu, – sako Dovilė. – Nuo mažens esame įpratusios būti kartu, nenorėjome skirtis, be to, abiem buvo įdomu gilintis į verslo paslaptis. Visa tai išėjo į naudą – dvi galvos versle geriau nei viena“.
Tuo dvynės netruko įsitikinti. Vos pradėjusios verslą sostinėje, nusprendė nieko nelaukusios ieškoti klientų ir užsienyje. Ir ne tik Europoje. Moterys sako, kad nėra paprasta įsitvirtinti svečioje šalyje, tačiau galimybės užsienyje kur kas didesnės.
Šiuo metu Laura yra išvykusi į Kazachstaną. Tai viena šalių, kurioje taip pat parduodami jų atstovaujamų gamintojų baldai.
„Labiausiai vargina keturių valandų laiko skirtumas. Be to, Kazachstanas – ne Europa, taigi čia galioja kitokios taisyklės, kitoks ir gyvenimo ritmas. Tačiau klientai čia labiau vertina kokybę. Žinoma, ir jų finansinė padėtis kitokia nei lietuvių“ , – sako Laura.
Tad kol Laura Kazachstane, sostinės „Maison Classique“ salone Dovilė darbuojasi viena.
– Kodėl nepasukote tėvo pėdomis – netapote architekte? – paklausiau Dovilės.
– Ko gero, neturiu architekto pašaukimo. Be to, daug smagiau kurti galutinį produktą, derinti aksesuarus, kurti namų jaukumą. Jaučiuosi sėdinti savo rogėse.
– Kodėl pasirinkote klasikinius baldus?
– Klasikinis stilius mums artimas ir mielas, nors parduoti klasikinius baldus kur kas sudėtingiau nei modernius. Manau, tik darant tai, kas pačioms miela, galima pasiekti geriausio rezultato.
Visas pasaulis jau prieš kelerius metus vėl atrado klasiką. Grįžtama prie ilgaamžių vertybių. Norėjome tai parodyti ir Lietuvoje.
Gamintojus atsirinkome labai kruopščiai ir atsakingai. Norėjome iš tiesų kokybiškų, ilgaamžių, pasaulyje vertinamų produktų. Esame bene vienintelės Lietuvoje, atstovaujančios tokiems Italijos baldų kūrėjams kaip „Santo Passaia“, „Angelo Cappellini“, „Grande Arredo“, „Belloni“.
Nesame vien baldų pardavėjos. Galime įgyvendinti ir sudėtingus projektus – įrengti jachtas, restoranus, viešbučius. Mes turime matyti visumą, kurti interjero harmoniją.
– Tačiau įrengti namus – kur kas atsakingesnis darbas nei padėti išsirinkti baldus.
– Taip, tai labai ilgas, kruopštus ir atsakingas procesas. Yra tekę įrengti ir didžiules, apie 3000 kvadratinių metrų užimančias rezidencijas. Įgyvendinant tokį projektą reikia matyti visumą, laikytis vientisumo, harmonijos. Bet tuo pačiu metu būtina ieškoti naujų sprendimų, padaryti tai, ko dar niekas nedarė. Šeimininkų pageidavimai dažnai būna neįprasti, bet juos vis tiek turi nustebinti.
– Kokie yra jūsų pačios namai?
– Kol kas su vyru nuomojamės butą sostinės Senamiestyje ir tik kuriame savo svajonių namus. Jie bus miesto centre, funkcionalūs, patogūs, įrengti klasikiniu stiliumi.
– Sako, moteris laiko tris namų kampus. Ar šis posakis tinka jūsų šeimai?
– Su vyru susituokėme praėjusią vasarą. Jis duoda man vertingų patarimų versle, padeda, palaiko. Abu su vyru stengiamės laikyti po du namų kampus. Taip paprasčiau ir lengviau gyventi. Neskirstome nei darbų, nei pareigų į vyriškas ir moteriškas.
– Sukatės šeimos versle. Tai privalumas ar trūkumas?
– Dirbti sau yra didelis privalumas tiek kūrybine, tiek finansine prasme. Aš ir sesuo esame labai dėkingos šeimai už šį verslą. Tėvas padrąsino mus jo imtis, padėjo išrinkti patalpas salonui ir prikelti jas naujam gyvenimui. Ši pagalba buvo vertinga, tačiau visą salono interjerą kūrėme pačios. Įdėjome daug laiko ir širdies.
Pyktis neturime pagrindo. O diskusijų, be abejo, būna. Tai natūralus ir naudingas procesas, padedantis rasti geriausią sprendimą.
– Jūsų salone prekiaujama prabangiais baldais. Ką jums pačiai reiškia prabanga?
– Didžiausia prabanga šiais laikais yra gyventi taip, kaip nori, ir būti laimingam. Laimę sudaro daug dalykų, o jaukūs ir kokybiški namai man – vienas jų.
Prabanga man reiškia kokybę ir gerą skonį, o ne progą pasipuikuoti.
– Įkūrėte išskirtinį saloną Vilniuje, verslą plečiate užsienyje. Ar galite teigti, kad pagavote sėkmės paukštę?
– Manau, kad man sekasi. Turiu nuostabią šeimą, vyrą, draugų, mėgstamą darbą. Esame sveiki. Tai – tikra sėkmė.
– Kokia būtų jūsų sėkmės formulė?
– Svarbiausia – būti savimi, užsiimti miela veikla, nekenkti aplinkiniams. Nesistengiu šokti aukščiau bambos, realiai vertinu savo galimybes. Savo tikslų siekiu sąžiningai, todėl esu rami.