Ilgaamžiškumo paslaptys

Kinų genetikai neseniai nustatė: ar nugyvensite iki 100 metų ar ne, tik 25 proc. priklauso nuo paveldimumo. Kiti 75 proc. — jūsų gyvenimo būdo, psichinės ir emocinės pusiausvyros, atsparumo stresams ir aplinkos poveikiui rezultatas. Pasirodo, kad didžiąją dalį ilgaamžiškumo veiksnių galime reguliuoti patys. Kas pailgina mūsų gyvenimą?

Britų mokslininkai iš Maisto tyrimo instituto išsiaiškino, kad reguliarus obuolių vartojimas pailgina jaunystę. Jie išskyrė iš šių vaisių epikatechinus — medžiagas, panašias į žaliosios arbatos polifenolius. Jie sugrąžina elastingumą kraujagyslių sienelėms, dėl to pagerėja širdies darbas, kraujo apytaka, sustiprėja imunitetas. Mokslininkai ištyrė grupę žmonių, kurie daug metų kasdien valgydavo obuolius. Paaiškėjo, kad jų kraujagyslių sistema buvo 17 metų jaunesnė, nei buvo galima tikėtis pagal faktišką amžių.

Europos dermatologai, atlikę tyrimus, nustatė, kad keli karčiojo šokolado gabalėliai per dieną apsaugo nuo naujų raukšlių atsiradimo ir sumažina riziką susirgti odos vėžiu. Specialistai atliko eksperimentą: viena dalyvių grupė tris mėnesius valgė kartųjį šokoladą, kita — paprastą. Po tyrimo paaiškėjo, kad karčiojo šokolado grupės žmonių oda buvo geriau apsaugoma nuo kenksmingųjų ultravioletinių saulės spindulių. Mokslininkai spėja, kad tai nulemia flavonoidai, kurių daug kakavos pupelėse. Reikiama jų koncentracija būna karčiajame šokolade, kurio daugiau kaip 70 proc. sudaro kakava.

Priminsime, kad dar anksčiau italų mokslininkai buvo nustatę, kad 2—3 gabalėliai karčiojo šokolado per dieną padeda išsigydyti kraujo sistemos ligas. O jų britų kolegos yra pastebėję, kad kasdienis karčiojo šokolado vartojimas pagerina atmintį ir padeda kovoti su chronišku nuovargiu.

Juose esantys antioksidantai saugo mūsų ląsteles nuo laisvųjų radikalų, kurie atsiranda perdirbant viską, kas patenka į organizmą. Metams bėgant laisvųjų radikalų prisikaupia ir jie ima ardyti aplinkines ląsteles. Mokslininkai išsiaiškino, kad efektyvūs antioksidantai yra eteriniai aliejai, kurių būna prieskoniuose. Neseniai rusų medikai atliko eksperimentų su prieskoninių augalų dašių eteriniais aliejais. Šie augalai dažniausiai naudojami verdant pupelių, mėsos ir žuvies sriubas. Nustatyta, kad eteriniai aliejai, kurių buvo įmaišoma į geriamąjį vandenį ir kvėpuojamą orą, sumažina gyvūnams riziką susirgti onkologinėmis ligomis.

Mokslininkai spėja, kad tokį poveikį eteriniai aliejai turi ir žmonėms. Priminsime, kad onkologinės ligos — viena labiausiai paplitusių pasaulyje sveikatos praradimo ir mirties priežasčių.

Amerikiečių mokslininkai laikosi savo požiūrio į gyvenimo pailginimo būdus. Anot jų, pirmiausia reikia išmokti atleisti. Psichologai kelerius metus tyrinėjo priežastis, kodėl krikščionys gyvena ilgiau už ateistus, ir padarė išvadą: esmė — mokėjimas atleisti nuoskaudas. Jis padeda tikintiesiems lengviau atsikratyti streso. Antra svarbi priežastis yra... seksas. Per lytinį aktą organizme išsiskiria hormonų, nuslopinančių vienatvės jausmą ir padedančių įveikti stresą. Jauninamasis lankymosi bažnyčioje ir sekso poveikis pasireiškia tik su viena sąlyga: abu dalykai turi būti atliekami reguliariai.

Saikingas fizinis aktyvumas sumažina cholesterolio kiekį moterų kraujyje. 9 metus amerikiečių mokslininkai stebėjo 9000 vidutinio amžiaus moterų. Paaiškėjo, kad kiekviena fizinių pratimų valanda arba energingo pasivaikščiojimo pusvalandis blogojo cholesterolio kiekį sumažina 4 mg/dl. Po menopauzės sveikatingumo efektas dar didesnis — blogojo cholesterolio sumažėja net iki 5,9 mg/dl. O juk būtent su blogojo cholesterolio padaugėjimu kraujyje susijęs aterosklerozės, išeminės bei koronarinės širdies ligų išsivystymas ir miokardo infarktas.

Vyrai turi paprastesnį būdą pailginti sau gyvenimą, mano švedų mokslininkai. Ištyrę 1 500 000 sutuoktinių porų gyvenimą, jie pastebėjo, kad vyrų gyvenimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo... jų žmonų proto, išsilavinimo ir intelekto. Pačių vyrų protiniai sugebėjimai jokios įtakos jų gyvenimo trukmei neturi. Priežastį mokslininkai aiškina tuo, kad būtent moteris užsiima namų tvarkymu, buitimi ir mityba. Protinga ir išsilavinusi moteris renkasi naudingus produktus ir patiekalus, sveikus laisvalaikio pomėgius sau ir vyrui, atpratina jį nuo žalingų įpročių, pavyzdžiui, alkoholio vartojimo ir rūkymo. Todėl jos vyras jaučiasi geriau ir gyvena ilgiau.

Sveikatai ir gyvenimo trukmei nesvarbu, kiek jūs sveriate, — svarbu, kiek judate! Šį sensacingą atradimą padarė mokslininkai iš JAV Pietų Karolinos valstijos. 12 metų jie stebėjo 2600 pagyvenusių žmonių grupę ir padarė išvadą: ilgiau už kitus gyvena ir geriau jaučiasi tie, kurie daug laiko per dieną praleidžia judėdami. Mokslininkai turi omenyje ne tiek sportą, kiek darbą namie ir sode, pasivaikščiojimus su anūkais ir naminiais gyvūnais, žygius į parduotuves. Žmogus gali būti apkūnus, tačiau jo gyvenimo trukmei tai neturi lemiamos reikšmės.

Reguliarus kavos gėrimas — gera profilaktika vyrams nuo prostatos vėžio. Medikai iš Harvardo medicinos kolegijos nustatė, kad tarp vyrų, kasdien geriančių kavą, prostatos padidėjimo pasitaiko 60 kartų rečiau. Tokią išvadą jie padarė pagal surinktus duomenis apie 50 000 žmonių, kuriuos stebėjo 20 metų. Prostatos vėžys — antroji pagal dažnumą mirties nuo onkologinių ligų priežastis. O duomenys apie kavos žalą širdžiai seniai paneigti, dabar gerti kavą saikingais kiekiais gydytojai leidžia net hipertonikams.

Miegokite ilgiau! Jei moteris miega mažiau nei 8 valandas per parą, padidėja rizika susirgti širdies ligomis, tvirtina britų mokslininkai iš Voriko universiteto. Priežastis ta, kad reguliariai neišsimiegant moters kraujyje padaugėja aktyviųjų baltymų, kurie sukelia širdies ir kraujagyslių ligas. Be to, moterų, miegančių mažiau nei aštuonias valandas, kraujyje padaugėja dar vieno baltymo, kuris provokuoja uždegimo procesą. Beje, anksčiau jau buvo įrodyta, kad žmonės, kurie miega naktimis mažiau kaip penkias valandas, miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų dažniau už tuos, kurie miega po aštuonias valandas.

Vaiko gimimas po 40 metų... padeda moterims pragyventi ilgiau, tvirtina amerikiečių mokslininkai iš Jutos universiteto. Jie išnagrinėjo istorinius dokumentus apie 400 000 Kvebeko gyventojų, gyvenusių XVII—XVIII a., ir demografinius bei medicininius duomenis apie daugiau kaip 1 500 000 mūsų amžininkų. Paaiškėjo, kad tos damos, kurios išdrįso tapti motinomis 40—50 metų, gyveno ilgiau už tas, kurios tokiam žingsniui nepasiryžo. Mokslininkai įsitikinę, kad gera reprodukcinė organizmo funkcija byloja apie jo gyvybingumą ir ilgaamžiškumą. Tai yra vėlyvas gimdymas galbūt ir neatjaunina moters, bet parodo, kad jos kūnas dar jaunas.