Jeigu gyvenčiau karštajame Saturne, kuris yra 260 šviesmečių nuo Žemės ir sukasi apie savo žvaigždę taip greitai, jog metai ten netrunka nė trijų dienų, būčiau nugyvenusi tiek amžių, jog negalėčiau nė suskaičiuoti.
***
Balandžio 9-ąją buvo mano vardo diena. Kaip anksčiau sakydavo – angelo sargo diena. Ar vardo diena išplėšia mus iš kitų dienų sekos, kasdienybės rutinos? Galbūt.
Bent jau priverčia pamąstyti apie vardo reikšmę ir prasmę. Vardas – tarsi asmens pažinimo durys, kurias veriame atsargiai, bijodami išgąsdinti žmogaus sielą.
***
4.55 val. Suskamba žadintuvas. Už lango dar tamsu ir tylu, tik kur ne kur sučiulba paukščiukai. Paskutinė serialo „Mano mylimas prieše“ filmavimo diena.
Profesija apsaugojo mane nuo monotonijos. Tačiau vis tiek kas rytą turiu keltis, praustis, pusryčiauti.
Atitraukiu užuolaidas, ant palangės pastebiu tris boružes: viena juoda, dvi raudonos su dviem taškeliais. Šis trapus Dievo stebuklas prikausto mano apsiblaususį žvilgsnį. Jos miega. Nežadinu, tik įkeliu į vazonėlį – tegul dar pasnaudžia, kol pažadins ryto spinduliai.
Dažnai sveikindama pažįstamus vardo dienos proga rašau: „Kai Viešpats pašauks Tave vardu, būtų gerai žinoti, ką jis reiškia...“
Ką reiškia mano vardas, tiksliau – vardai? Dalia Janina Marija. Dalia – „dievybė, likimo dalytoja“, Janina – „Jahvė išklausė, Jahvė maloningas“, Marija – „atkaklioji“. Kuriuo iš šių trijų vardų mane pašauks Viešpats? Jeigu pašauks.
Žmogiškoje būtybėje, kuria tariuosi esanti, klystančiame, abejojančiame, klumpančiame ir vėl besikeliančiame Dievo vaike blankiai atsispindi mano asmens raida.
Vardas Dalia man primena laiką, kai inertiškai plaukiojau pasaulio vandenyne blaškoma aistrų, meilės paieškų, genama alkio ir troškulio...
Janina – šventas krikšto vardas, Marija – Sutvirtinimo sakramento.
Skimbteli mobiliojo telefono žinutė. Kas tai? Ogi mano bičiulis Dainius Pūras: „Daug įvairių ir žaismingų sveikinimų ir linkėjimų vardadienio proga tau, Dalia, iš Tbilisio!“
Šis mielas pasveikinimas grąžina mane į 2006-ųjų spalį, kai pirmą kartą skridau į Gruziją. Kartu su GIP („Globali iniciatyva psichiatrijoje“) komanda dalyvavau seminare, skirtame visuomenės sveikatos klausimams ir problemoms.
Įsiplieskęs Rusijos ir Gruzijos konfliktas, karinė padėtis, prezidento V.Putino įsakymu per Rusiją uždrausti visi skrydžiai į Gruziją, gruziniško vyno ir mineralinio vandens eksporto ir importo draudimas ir daug kitų apribojimų privertė keisti lėktuvo bilietus.
Spalio 5-ąją, suvaidinusi karalienę Elžbietą I spektaklyje „Marija Stiuart“, išvykau į oro uostą.
Eidama per pasų kontrolės postą pastebėjau tris vyrus, nešinus nugertais mineralinio vandens „Borjomi“ buteliais. Jie atkakliai reikalavo, kad pasų kontrolėje jų dokumentai būtų pažymėti antspaudu, nors pareigūnai aiškino, jog tai nebūtina.
Pasiteiravau pareigūnų, ko nori šie pietiečių gymio vyrukai.
„Pirmą kartą skrendu į Gruziją. Šiek tiek neramu. Dabar ten vyksta karas“, – pasidalinau savo nuogąstavimais.
„Nebijokite, jūs skrendate su aukščiausio lygio Gruzijos karininkais. Kilus konfliktui su Rusija, jie atvyko prašyti, kad Lietuva paremtų jų siekį stoti į NATO.“
Štai tau, pamaniau, be karinių uniformų jie atrodė tik kuklūs pakeleiviai. Dabar buvau rami ir saugi. Prieš akis – ilgas naktinis skrydis. Norėjau susipažinti su bendrakeleiviais, skrendančiais iki pat Tbilisio.
Pirmi užkalbina gruzinai (kalbamės rusiškai, likimo ironija): „Skrendate į Gruziją?“ „Taip, pirmą kartą. Dėl padėties šalyje jaučiuosi neramiai“, – atsakau. „Nebijokite, – patikina. – Mes jus paglobosime“.
Jie paklausia, kuo vardu, kas esu.
– Esu Dalia, Nacionalinio dramos teatro aktorė, – sakau. Mano profesija padaro jiems didelį įspūdį.
– Mes irgi turime savo Dali (kirtis ant pirmo skiemens). Ji yra medžioklės deivė.
– O aš – likimo.
– Tai tas pats!
Ir visi juokiamės. Apgailestaujame, kad tenka kalbėtis rusų kalba. Okupantų kalba, ištaria vienas gruzinas.
Nusileidus lėktuvui, norėjau pabučiuoti Gruzijos žemę. Šią nuostabią šalį ir jos žmones pamilau iš pirmo žvilgsnio. Išgyvenau neišblėstančių, net mistinių patirčių, kurių nesugebėčiau įvardyti.
Žodžiai per skurdūs, kad galima būtų išreikšti visas įžvalgas, vizijas, sutiktų žmonių žavesį, gyvenimo džiaugsmą, jau neminint žemiškųjų gėrybių ir skanėstų, nuo kurių linko stalai.
***
Praėjusių metų rudenį vykome į Tbilisį su spektakliu „Romeo ir Džuljeta“. Gruzijos teritorija dar mažesnė, didelė dalis jau priklauso Rusijai.
Tačiau nuolatiniai karai ir nesutarimai neužgesino karštos, patriotinės gruzinų tautos dvasios.
Kažkur Gruzijos kalnuose, miškuose ir vynmedžių giraitėse klaidžioja medžioklės deivė Dali.
O aš, lietuviškoji Dalia, meldžiuosi mūsų Dangiškajam Tėvui, kad globotų mūsų šalis ir žmones. Dabar visada uždegu dvi žvakeles.
DALIA MICHELEVIČIŪTĖ, aktorė