Vis dėlto tai nereiškia, kad paryžiečiai į dizainerius ir dekoratorius nesikreipia. Butas gali būti įrengtas pagal jų patarimus, bet taip neturi atrodyti.
Beje, ta pati taisyklė galioja ir paryžiečių aprangai: gali tris valandas stovėti prieš veidrodį ir viską derinti iki smulkiausių detalių, bet vien tam, kad atrodytum apsirengęs lyg per tris minutes ir tuo, kas pakliuvo po ranka. Žodžiu, paryžiečio elegancijos sąjungininkai – lengvumas bei afišuojamas nerūpestingumas. Būstui ši taisyklė taip pat galioja.
Todėl seni ir kartais brangūs, iš tėvų ar senelių paveldėti baldai puikiai sugyvena su šiuolaikišku žinomo dizainerio šviestuvu, viena kita industrinio arba etninio stiliaus detale ar blusų turguje įsigytu menkniekiu.
Aukštos lubos, senas ąžuolo parketas, senoviniai Haussmanno stiliaus lipdiniai ant lubų, židiniai ir juos puošiantys medžio raižiniai nė kiek nesipyksta su itin moderniais minimalistiniais baldais.
Svetainė įrengta prašmatniai ir pretenzingai, o štai virtuvėje sudėta pusė masėms prieinamo parduotuvių tinklo „Ikea“ katalogo, įskaitant ir buitinę techniką. Bet vonios santechnika – išskirtinių prekės ženklų.
Vis dėlto ar paryžiečiai vaikosi interjero madų?
Pirmiausia – šiek tiek skaičių. Prancūzijos sostinėje vidutinė buto kvadratinio metro kaina šiuo metu sukasi apie 7 tūkstančius eurų. Štai kodėl vos trečdalis paryžiečių yra savo būsto savininkai ir tik penktadalis – visateisiai šeimininkai, tai yra neturintys arba nebeturintys būsto paskolų.
Kitas penktadalis nuomojasi socialinius būstus už pagal šeimos pajamas apskaičiuotą kainą. Likusieji yra privataus sektoriaus nuomininkai.
Apie 6 procentus sostinės gyventojų, dauguma studentų, už būstą visai nemoka – apgyvendinami veltui, pavyzdžiui, pas gimines.
Statistinis paryžiečio būstas yra palyginti mažas – 59 kvadratinių metrų ir jį sudaro 2,7 kambario. Vienam sostinės gyventojui vidutiniškai tenka apie 30 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto.
Visa tai turint galvoje, turbūt ir sakyti nereikia, kad ne tik statistinis paryžietis, kurio metinės pajamos sudaro 38 tūkst. eurų (131 tūkst. litų), bet ir dukart geriau už jį gyvenanti šeima savame būste kasmet baldų ir interjero detalių nekeičia.
Bet ši pilkšva statistinė tikrovė nereiškia, kad savo interjerui ir jo tendencijoms paryžiečiai nėra jautrūs. Atvirkščiai: sostinės ir apskritai Prancūzijos gyventojai savo būstą puoselėja ir lepina nelyginant vienturtį vaiką – kiekvienas pagal savo išgales. Kai negali įsigyti sofos, perka užtiesalą ar pagalvėlę senajai atnaujinti. O jeigu neišgali susidėti egzotiškos medienos parketo, grindų apdailai renkasi betoną ir jį vaškuoja.
Betonas, beje, kaip ir pramoninis, primenantis gamyklą, su daug metalo – šiuo metu ant bangos.
Kita aiškiai pastebima tendencija – paryžiečiai nori sugrįžti į gamtą. Net miniatiūriniame bute kasa daržą!
Todėl dabar pilna patarimų, kaip neturintiems net balkono namuose auginti prieskonius ir daržoves.
Šiuo metu paryžiečiai itin pamėgo namus puošti sieninėmis gyvų gėlių kompozicijomis.
Balkoną arba terasą turintys paryžiečiai šias erdves vis dažniau paverčia papildomu kambariu ir puoselėja kaip buto vidų.
Bet pati aktualiausia tendencija – tai „Gyvenimas drauge“. Ji buvo ypač ryški Paryžiaus baldų ir interjero mugėje. Dėl vietos trūkumo ir brangaus būsto tėvai vis dažniau gyvena su suaugusiais, bet sparnų pakelti dar negebančiais vaikais. Išsiskyrusios poros – su bendrais vaikais ir buvusiu sutuoktiniu.
Perskirstyti erdvę, sudėti baldus ir daiktus taip, kad kiekvienas turėtų nors nedidelį asmeninį kampelį – tokia yra naujoji paryžietiško būsto tendencija.
Grindys. Parketo klojimo kainos priklauso nuo dengimo būdo, lentų pločio, kambario dydžio bei medžio – 45–85 eurai (155–290 litų) už kvadratinį metrą.
Plytelių klojimas, atsižvelgiant į jų kilmę ir dengimo plotą, kainuoja 25–50 eurų (86–170 litų) už kvadratinį metrą.
Linoleumą ir visas kilimines dangas parduotuvės pristato bei kloja nemokamai, jeigu ankstesnė nuimta ir kambaryje nėra baldų.
Sienos. Sienų nuvalymas, paruošimas ir dažymas 2 sluoksniais: 30–45 eurai (103–155 litai) už kvadratinį metrą įskaitant dažus.
Senų apmušalų nuplėšimas ir naujų klijavimas – 12–25 eurai už kvadratinį metrą (41–85 litai).
Santechnika. Įmonės paprastai skaičiuoja laiką. Santechniko paslaugų valanda kainuoja 55–65 eurus (187–221 litas).
Visos kainos čia nurodytos be mokesčių. Remonto darbams ir medžiagoms paprastai taikomas sumažintas 5,5 procento PVM. Prancūzijoje meistrai privalo nemokamai pateikti darbų sąmatą. Paprastai renkamasi iš kelių jų.