Londone gali rasti tai, ko trokšta išrankiausias svečias

O ir pati Samuelio Johnsono asmenybė, galima pajuokauti, net ir prabėgus amžiams dvelkia Londono prieštaringumu. Šis literatas nepaprastai praturtino anglų kalbą, bet, pasirodo, pats sirgo Tourette’o sindromu, kai iš lūpų nevalingai liejasi bjauriausi keiksmažodžiai.

Londonas – tai kraštutinumų ir priešingybių miestas, vienijantis ir grožį, ir bjaurumą, ir ištikimybę tradicijoms, ir etnines viso pasaulio tautų įtakas, griežtą etiketą ir laisvą bendravimą.

Londonas – finansų, mados, idėjų, įžymybių, ekscentrikų ir aferistų miestas, 2012-aisiais dar tapsiantis ir vasaros olimpinių žaidynių sostine.

Šis miestas toks daugialypis, kad atsidūręs priešinguose jo pakraščiuose kartais gali pamanyti esąs skirtinguose pasauliuose.

Bet visur būsi sutiktas gana draugiškai. Paryžiečiai padavėjai kaltinami arogancija ir kalbų nemokėjimu, o Londone prabangios parduotuvės jau seniai samdo rusų, kinų ir arabų kalbas mokančias pardavėjas. Kavinėje ar restorane dažnai gali pavykti susikalbėti ir lietuviškai – tereikia šypsenos, akių kontakto ir paaiškės, kad simpatiška padavėja yra tautietė, kuri mielai patars, ką išsirinkti.

Turistui čia patartina viena – vengti turistinių vietų! Pasižvalgyti iš Didžiojo apžvalgos rato („The London Eye“), aplankyti Madame Tussauds vaškinių figūrų muziejų, Tauerio pilį („The Tower of London“) ir važinėtis atviru ekskursijų autobusu verta tik tuomet, jei Didžiosios Britanijos sostinėje esate pirmą kartą ir norite „užsidėti pliusiuką“, kad pamatėte mokyklinių vadovėlių nuotraukomis iliustruotas vietas.

Visiems kitiems tereikia žinoti, ką iš tikrųjų jie nori patirti Londone ir, neklaidžiojant banaliais maršrutais, nerti tiesiai į tikslą.

Juk kam fotografuotis prie vaškinės Claudios Schiffer Madame Tussauds muziejuje, jei galima pamatyti ją gyvą Noting Hile, kur ji gyvena? Taigi palikite namie išankstines nuostatas ir nerkite į Londoną. Tik nepamirškite patogių batų ir šypsenos.

Londoniečiai tikrai svetingi turistams. Tiesa, jie neatleidžia dviejų „nusikaltimų“: kai miesto svečiai stovi kairėje metro eskalatoriaus pusėje (ji skirta lipti skubantiesiems) arba zigzagais vaikšto šaligatviu, netikėtai stabteli ir užtveria kelią praeiviams laikydami rankose milžinišką žemėlapį.

Norite pamatyti, koks Londonas prašmatnus? Keliaukite į centre esantį Meiferio (Mayfair) rajoną, kuriame įsikūrę geriausi ne tik Londono, bet ir pasaulio viešbučiai („The Ritz“, „The Dorchester“, „The Claridge’s“, „The Connaught“).

Restoranai „Nobu Berkeley“, „Alain Ducasse“, „China Tang“ ir „Scott’s“, kuriame atsirado Džeimso Bondo martinio kokteilio receptas.

Čia yra garsioji Bondo gatvė su dizainerių parduotuvėmis ir penkiasdešimties karatų deimantais juvelyrinėse vitrinose. Nuo XVIII amžiaus veikianti karališkoji delikatesų parduotuvė „Fortnum and Mason“ ir nuostabios senove dvelkiančios prekybinės arkados „The Burlington“, „Royal“, „Prince’s“.

Čia pasijusite persikėlę vos ne į angliškų romanų Londoną: kortos ir žemėlapiai, kašmyras ir šilkas, pagal matmenis siūti batai ir odinė galanterija, antikvariniai deimantai ir perlai. Ir, žinoma, batų blizgintojai, kurie avalynę nuvalys taip, kad joje atsispindės patenkinta kliento šypsena.

Lesterio (Leicester) aikštė ir Kovent Gardeno (Covent Garden) rajonas. Kone kiekvieną savaitę kuriame nors Lesterio aikštės kino teatre vyksta premjera su raudonuoju kilimu. Haris Poteris, Džeimsas Bondas, avatarai, goblinai, „Sekso ir miesto“ draugės neišvengiamai čia pražingsniuoja pristatydami savo filmus nuo euforijos spiegiančių gerbėjų akivaizdoje.

Scenos mėgėjai savo teatrinį alkį gali pasotinti visai greta, Kovent Gardene, nuo XVII amžiaus veikiančiame teatrų rajone, kur viskas čia pat – ir miuziklai, ir rimtoji drama, ir geriausiais pasaulio vokalais skambanti Karališkoji opera.

Esate prisiklausę mitų apie šlykštų anglų maistą? Na, toks jis gali būti nebent Didžiosios Britanijos užkampiuose ar pakelės degalinėse. Kalbant apie Londoną, toks teiginys yra pasenęs bene dešimčia metų.

Daug keliaujantys londoniečiai ir iš viso pasaulio į Londoną plūstančios išlepusios įžymybės senokai kilstelėjo miesto kulinarinę kartelę, tad čia galima rasti visko ir už įvairius pinigus, o ieškoti geriausia svetainėje london-eating.co.uk.

Tačiau net ir greitų gatvės užkandžių kokybe bei įvairove Londonas gerokai lenkia Vilnių, kuriam dar toloka kad ir iki paprasčiausių šviežutėlių nekaloringų „Prêt-à-Manger“ salotų ir sumuštinių. Na, o būti Londone ir neužsukti į kurią nors senovinę aludę – tiesiog nusikaltimas.

Senieji meistrai, šiuolaikinis menas, pasaulio pažinimas, o gal niekur nematytos keistenybės? Kad ir kuo domėtumėtės, pataikėte ten, kur reikia. Pažintį su Didžiosios Britanijos sostine siūlytume pradėti nuo Londono muziejaus (metro stotelė „St.Paul’s“). Tik ten suvoksite šio miesto didybę ir susipažinsite su raida nuo romėnų iki šių dienų.

Išlavintam skoniui – Trafalgaro aikštėje esanti Nacionalinė galerija, dydžiu nors ir neprilygstanti Luvrui ar Prado muziejui, tačiau sukaupusi ne mažiau svarbių pasaulinės meno istorijos akcentų.

Mažas – nereiškia prastas. Tai liudija ir prie Hanoverio aikštės, už „Selfridge’s“ parduotuvės, prisiglaudusi „The Wallace Collection“, kur nuostabiuose rūmuose galima išvysti rinktinius Rembrandt’o, Velasquezo ir François Boucher kūrinius.

Civilizacijos ištakoms pažinti – Britų muziejus, o dabarties gerbėjams – „Tate Modern“, turbūt svarbiausias šiuolaikinio meno muziejus Europoje.

Vaikams – Didžiųjų muziejų trikampyje Pietų Kensingtone esantis Gamtos istorijos muziejus su dinozaurais, gyviais bei paukščiais ir netgi žemės drebėjimo imitacija bei Mokslo istorijos muziejus.

Jų motinoms – šalia esantis Viktorijos ir Alberto muziejus, kur galima pamatyti, kad anksčiau progreso būta mažiau, bet gyventa – kur kas gražiau.

Neabejotinai – centrinis Rytų Londonas, aplink „Old Street“ metro stotelę. „Loftai“ ir kūrėjų studijomis paversti fabrikai, ryškiaspalviai grafičiai. Mėgstami restoranai („Shoreditch House“, „Les Trois Garçons“, „Lounge Lover“), meno galerijos („The White Cube“, „Victoria Miro“).

Ultramadingos parduotuvės („Start Boutique“) ir garsioji Hokstono aikštė, į kurią turistai iš Japonijos specialiai važiuoja tam, kad pasižiūrėtų naujausių madų ir pasisemtų vaizdinio įkvėpimo.

Ne tik Portobelo sendaikčių turgus šeštadieniais, beje, virstantis vis labiau turistų nuvalkiota vieta, kurioje viršų ima Kinijoje pagamintas šlamštas.

Londonas – ir europinės meno rinkos Meka su didžiulėmis „Sotheby’s“ (Nju Bondo gatvė) ir „Christie’s“ (King Strito gatvė) būstinėmis.

Prieš svarbiausius aukcionus ten eksponuojami milijonų verti meno kūriniai, kuriuos apžiūrėti gali ir praeivis iš gatvės (su sąlyga, kad tvarkingai atrodo ir nekelia apsaugininkams įtarimo).

O įperkamų daiktų ir kūrinių galima rasti antikvariniuose turguose. „Alfie’s Antiques Market“ (metro stotelė „Edgware Road“) garsėja puikiais papuošalais ir interjero elementais. Šeštadieninis „Camden Passage“ turgus (metro stotelė „Angel“) – sidabru ir rytietiškomis senienomis. Bermondsio aikštės turguje („Bermondsey Antiques Market“) kiekvieną penktadienį galima rasti, ko tik širdis geidžia (metro stotelė „London Bridge“).

Nors dabar tai galima padaryti telefonu arba internetu, visiems, kuriuos domina finansų pasaulio peripetijos, pravartu apsilankyti Londono Sityje. Šis rajonas – ir tikrojo metropolio ištakos, nuo viduramžių turėjusios savivaldą, nepavaldžią karaliui.

Anksčiau Sitį ženklino auksakalių, palūkininkų ir antstolių gildijos, dabar – dangoraižiai ir žymusis sero Normano Fosterio kūrinys, pramintas „Agurku“ („Gherkin“).

Čia taip pat apstu prašmatnių restoranų, kur bankai linksmina savo svarbius klientus ir girdo 1975 m. vynu „Chateau Petrus“.

Senoji karališkoji birža, įkurta 1565 metais („The Royal Exchange“, metro stotelė „Bank“), dabar virtusi prabangiu prekybos centru, kuriame bankininkai gali atsiduoti savo nuodėmėms pirkdami prašmatnius apatinius meilužėms, o kaltės deimantus – žmonoms.

Pietiniame Temzės krante, pėsčiųjų zonoje tarp garsių koncertų salių, Nacionalinio kino teatro, „Hayward“ galerijos („Southbank Centre“), zuja riedlentininkai, gatvės dailininkai rodo savo sugebėjimus ant šaligatvio plytelių, vaikšto įsimylėjėliai, o bukinistai sėdi išsidėlioję knygas. Visa tai – pritrenkiamai fotogeniškame šiaurinio Temzės kranto panoramos fone.

Sohas – prie Kovent Gardeno ir Kinų kvartalo prisišliejęs rajonas – patvirtina Londono, nuodėmių sostinės, reputaciją.

Čia gausu ne tik sekso prekių parduotuvių ir parduotuvėlių, prekiaujančių latekso gaminiais ir smailiakulniais su platformomis, ne tik gėjų klubų ir diskotekų, bet įsikūręs ir garsusis „Madam Jojo’s“ su įspūdinga transvestitų programa.

Tradiciniai striptizo klubai ir viešnamiai – prie kiekvieno kampo.

Primrouz Hilas („Primrose Hill“, arba „Raktažolių kalnelis“) – vienas madingiausių Šiaurės Londono rajonų. Čia įsikūrusi Kate Moss, Jamie Oliveris, Gwyneth Paltrow, Jude’as Law, „Oasis“ nariai ir nesuskaičiuojama daugybė kitų muzikos, kino ir televizijos žvaigždžių.

Gatvelėse tarp atskirai stovinčių didelių namų ir vilų su ūksmingais sodais – aibės madingų krautuvėlių ir jaukių ekologiškų kavinių, kuriose sėdint smagu stebėti išpuoselėtai „paprastą“ kasdieniškai („Balenciaga“, „Chloe“ ir „Burberry“) vilkinčių įžymybių kasdienybę su puodeliu kapučino be kofeino, pagardintu neriebiu pienu, ir makrobiotiniais ekologiniais užkandžiais.

Nuo pačios Primrouz Hilo viršūnės atsiveria viso Londono panorama. Ten, apačioje, taip pat nestinga prašmatnių įžymybių pamėgtų rajonų – Čelsis (Chelsea) ir Pietų Kensingtonas (kur gyvena senoji aristokratija ir futbolininkai), Belgravija (milijardieriai, laivų ir naftos magnatai), Noting Hilas (kino žvaigždės ir investicijų bankininkai).

Angliško stiliaus, natūralią gamtą imituojantys parkai – neatsiejama Londono dalis. Ir ne tik didysis centro parkų kompleksas, jungiantis Šv.Jokūbo (St. James), Grin (Green) parką, Haid (Hyde) parką ir Kensingtono rūmų sodus, bet ir kiti miesto parkai turi išraiškingą ir nepakartojamą charakterį. Regento (Regent’s) parkas garsėja dirbtiniu ežeru su dešimtimis ančių rūšių ir nuostabiu rožynu. Holando (Holland) parkas – opera po atviru dangumi su povais, juodaisiais triušiais ir japonišku Kioto sodu.

Batersi (Battersea) parkas pietuose garsėja didžiule rytietiška pagoda, o pietvakariuose esantis Ričmondo parkas – tuo, kad yra beveik triskart didesnis (9,55 kv. km) už Niujorko Centrinį, su puikiai atsiveriančia Londono panorama (šis vaizdas saugomas valstybės paveldo) ir daugiau nei 600 laisvai lakstančių stirnų, elnių ir danielių.

Temzė gali pasiūlyti maršrutą Londonui pažinti, ne prastesnį nei gatvės. Ar norėsite paplaukioti centre linksmu taškuotu „Tate to Tate“ laiveliu, plukdančiu nuo „Tate Britain“ iki „Tate Modern“ muziejaus, ar rinksitės ambicingesnį kursą, prasidedantį nuo Grinvičo meridiano arba „Canary Wharf“ ir plaukiantį į vakarus, nepamirštami vaizdai ir įspūdžiai – garantuoti.

Gana aiškiai pajusite senąją miesto takoskyrą. Kadaise skurdi rytinė dalis, buvę ir tebeveikiantys dokai (dabar po truputį renovuojami ir verčiami madingais būstais). Sitis su dangoraižiais, Tauerio pilis ir tiltas, Vestminsteris su Parlamento rūmais. Aristokratiškieji Čelsis ir Kensingtonas, gražieji Alberto ir Hamersmito tiltai ir nuo jų prasidedantis Vakarų Londonas, kuriame nuo XVI amžiaus didikai statė prašmatnius dvarus ir vilas, kiekvieną vasarą čia pabėgdami nuo Londono smarvės ir infekcinių ligų pavojaus. Monarchai keliaudavo į dar toliau vakaruose esantį „angliškąjį Versalį“ – Hamptono rūmus (Hampton Court Palace).

Na, o pėstieji gali palei Temzę eiti specialiu pakrante besidriekiančiu taku „Thames Path“. Juo galima keliauti beveik nuo upės ištakų Kemble iki beveik Temzės barjero Čarltone prie Grinvičo.

Be akivaizdžių mados citadelių, tokių kaip universalinės parduotuvės „Selfridge’s“ ir „Harrod’s“, verta atkreipti dėmesį į jų mažesnes „seseris“, dažnai jas lenkiančias rafinuotesniu asortimentu. Tai – „Harvey Nichol’s“ ir „Liberty“.

Pastaroji įsikūrusi įspūdingame neogotikiniame pastate prie Regento gatvės – net jei ir nieko nepirksite, čia galite užsukti pasigrožėti nuo 1875 metų veikiančia sero Arthuro Lasenby Liberty vizija, kurią smarkiai paveikė garsusis angliškasis meno judėjimas „Arts and Crafts“.

Doverio gatvėje esanti „Dover Street Market“ parduotuvė konceptualumu tikrai nušluosto nosį net paryžietiškajai „Colette“. Net jei neturite pinigų prabangiems pirkiniams, tuščiomis neišvyksite – likusios Europos mados sostinės pripažįsta, kad Londonas yra neabejotinas „high street“, arba masinės gamybos, mados lyderis.

Populiarių britiškų prekės ženklų diapazonas svyruoja nuo pigiojo „Primark“, kuriame galima apsirengti vos už kelis svarus, iki prabangiais audiniais garsėjančio „Jaeger“.

O kur dar nesenstanti ir niekada iš mados neišeinanti britų klasika: „Burberry“, „Aquascutum“, „Daks“, „Church’s“ avalynė, „Floris“ ir „Penhaligon’s“ kvepalai?

O priklausomi nuo lietuviškojo „Akropolio“ gali visai dienai panirti į didžiausią Europoje prekybos centrą „Westfield“ (metro stotelė „Shepherd’s Bush“).

Pietų Kensingtone gausu išeivių iš Prancūzijos, Golders Grine įsikūrusi žydų bendruomenė, Portobelas, kol jo nepamėgo pasiturinti publika, garsėjo kaip jamaikiečių rajonas, Brikstone gyvena išeiviai iš Karibų jūros salų, Vakaruose esantis Sauthalas vadinamas „Mažąja Indija“, Holand parke ukrainiečiai įsikūrė dar bėgdami nuo Holodomoro laikų genocido, o Hamersmite lenkai turi didžiulį savo kultūros centrą.

Bene kiekviena pasaulio tauta šiame mieste turi savo rajoną. Pasiilgę Lietuvos ją gali rasti gražioje Šv.Kazimiero lietuvių bažnyčioje Haknyje (metro stotelė „Bethnal Green“) ir Rytų Londono pakraščiuose (Ist Hame, Vest Hame, Stratforde, Bektone).

* * *

Apsilankyti Borau (Borough) turguje. Penktadienį arba šeštadienį galima įsigyti ne tik šviežių produktų, autentiško britų maisto, bet ir pamatyti tikrus Londono žmonių tipažus.

Aplankyti muziejus „Tate Modern“ ir „Tate Britain“.

Pavaikščioti po Kovent Gardeną: Nilo (Neal) gatvę su šauniomis parduotuvėlėmis, Floralo gatvę ir Nil Jardo (Neal’s Yard) skersgatvį – uždarą kiemą su aibe kavinių.

Pasivaikščioti po Hampsted Hito (Hampstead Heath) parką ir Primrouz Hilą – aš ten gyvenu.

Išsimaudykite Hampstedo tvenkiniuose – jie skirti viešoms maudynėms jau ištisus šimtmečius. Nuo tokios žilos senovės, kad net tebėra atskiri tvenkiniai vyrams ir moterims!

5 geriausi Londono restoranai? Žinoma, maniškis „Fifteen“ (metro stotelė „Old Street“), Šarlotės (Charlotte) gatvėje esantys „Rocca“, „El Moro“ Eksmaut Marketo (Exmouth Market) gatvėje, Genaro Contaldo restoranas „Passione“ ir „River Café“ Hamersmite.“

Rekomenduoju išgerti arbatos legendinės parduotuvės „Fortnum and Mason“ arbatinėje ir būtinai su desertais – jie nuostabūs!

„Bar Italia“ Frito (Frith) gatvėje – ten geriausia kava visame Londone, o gal ir Europoje, neskaitant Italijos.

Pasivaikščioti Ričmondo parke – jis nuostabus!

Pasivaikščioti einant nuo fantastiško Borau turgaus – eiti Temzės krantine iki Dizaino muziejaus prie Tauerio tilto. Turgus fantastiškas, muziejus fantastiškas, o tai, kas tarp jų, – irgi nepaprastai įdomu.“

Romantikams tiesiog būtina pavaikščioti po Sitį ir turistams menkai žinomą Templo kvartalą – čia savo būstinę buvo įkūrusi tamplierių vienuolija ir iki šiol yra išlikusi jų šventykla. Šiandien ši vieta – tai paslaptinga ramybės oazė.

Atradau puikią vietą, kur galima išgerti alaus – XVII amžių menančiose alinėse prie Karališkųjų teisingumo rūmų. Čia nėra turistų, tik teisėjai, pasipuošę senoviniais perukais – tikras Londonas!

Na, o jei orai geri, galite tiesiog įsitaisyti Grin (Green) parko šezlonge, atsikimšti butelį vyno (dorovės sargai Londone tai leidžia) ir užkąsti trikampių sumuštinių su agurkais.