Savaitę nuo ryto iki vakaro Vilniuje A.Vasiljevo paskaitų klausiusios moterys tvirtina - mados istoriko paskaitos geriau už dribsojimą paplūdimyje.
Irina Mikalkevičienė, docentė, prancūzų kalbos specialistė:
„Prarasto laiko beieškant“, – taip pagal garsųjį Marcelio Prousto romaną savo susitikimą su A.Vasiljevu įvardijo I.Mikalkevičienė. Apie aukštosios mados pradininką Ch.F. Worthą, apie kurį A.Vasiljevas skaitė paskaitą, Irina sužinojo dar būdama paauglė – perskaitė Emile’io Zola romaną, kuriame buvo užsiminta apie garsųjį kūrėją ir smulkiai aprašyti damų tualetai.
Apie 1953-iuosius prasidėjo popierinių lėlių mada, tad mažoji Irina, pasitelkusi vaizduotę ir romano įspūdžius, piešdavo sukneles. Ilgas, klostytas, puošnias, senoviškas – visai kitokias nei jos bendraamžės.
Kai ponia Irina atsidūrė A.Vasiljevo paskaitoje, jai tarsi grįžo vaikystės potyriai ir pradėjo pildytis viso gyvenimo troškimas kuo daugiau sužinoti apie senuosius laikus.
„Džiūgauju ir glostau sau širdį, – po paskaitų dalijosi įspūdžiais moteris. – A.Vasiljevo paskaita – patraukli ir įsimenanti pasaka.“
Iriną mados istorikas sužavėjo ir kaip lektorius – mat ji pati 40 metų stovėjo prieš auditoriją, Vilniaus universitete buvo Filologijos katedros vedėja.
Ji A.Vasiljevui padovanojo keletą širdžiai brangių daiktų – antikvarinių močiutės segių ir pudrinių. „Norėjau, kad šie praeitimi dvelkiantys daikteliai rastų vietą mados istoriko kolekcijoje.“
Svetlana Kerik, finansų ir rinkodaros specialistė iš Talino:
Pamatyti Vilnių savo akimis Svetlana panoro perskaičiusi knygą „Mažoji balerina“. Vilniuje gimusios ir šokusios balerinos Ksenijos Tripolitovos prisiminimus užrašė A.Vasiljevas.
Štai kodėl viešnia iš Estijos panoro pasiklausyti ir jo paties. Juolab kad dar buvo neišblėsę įspūdžiai apie prieš 10 metų skaitytą kitą A.Vasiljevo knygą apie rusų emigrantus ir madą „Grožis tremtyje“.
Pačios Svetlanos prosenelių šeimą karai ir revoliucijos skaudžiai blaškė po pasaulį. Dar gyvi senelių ir tetų pasakojimai, tad paskaitos Vilniuje jai – lyg dalis jos šeimos istorijos.
Jelena Saričeva, biologijos mokslų dėstytoja iš Maskvos:
„Per atostogas galima padrybsoti Turkijos kurorte, tačiau galima nuveikti ir ką nors prasmingesnio. A.Vasiljevas skaito paskaitas ir Maskvoje, bet tokiu metu, kai aš dirbu ir neturiu laiko. Į Vilnių atvykau pasigrožėti miestu, pasiklausyti paskaitų ir, žinoma, apsipirkti“, – neslėpė moteris.
Jos dėstoma sritis – biologija ir mados istorija, regis, tolimi dalykai. Bet Jelena taip nemano. „Pavyzdžiui, 1917 metų revoliucija iki šiol daro įtaką rusų elgesiui. Kol mokomės nuogus istorijos faktus, jie ir tėra nuogi.
A.Vasiljevo paskaitose istorija tiesiog alsuoja, o kai išeini į gatvę, matai, kad ji čia pat. Informaciją jis renka ne tik archyvuose – bendrauja ir su gyvais istorijos liudininkais! Net ir dėstydama biologiją studentams ir mokiniams rasiu progų kai ką jiems perduoti.“
Živilė Ramoškienė, verslininkė:
„Visai kitomis akimis pradėjau žvelgti į Lietuvą ir Vilnių“, – po paskaitų ir ekskursijų į muziejus sakė kaunietė. Neseniai Živilė vadovavo vienai įmonei, o dabar džiaugiasi laiku, kurį gali skirti sau. Išnaudoja jį tam, kad išplėstų akiratį. Štai kodėl per karščius ji nusprendė mokytis.
„Kas galėtų vienu metu duoti tiek daug! – žavėjosi ji A.Vasiljevo paskaitomis. – Jis surinko neįtikėtinai daug informacijos, kurios pats, paskendęs gyvenimo rutinoje, tikrai nesugebėtum rasti. Džiaugiuosi, kad visa tai galėsiu perduoti savo vaikams.“
Živilei buvo smagu išgirsti ir konkrečių patarimų. Pavyzdžiui, lankantis Trakų pilies muziejuje A.Vasiljevas mokinėms patarė įsiminti vieną ar kitą porceliano puošybos terminą, kurį išgirdęs antikvariato pardavėjas pradės kalbėtis su kliente kaip su sau lygia.
Olga Novikova, interjero dizainerė iš Talino:
„A.Vasiljevo paskaitose galima išgirsti ne šiaip apie madą, bet informaciją, rinktą metų metus ypač retomis temomis. Nors mada neatsiejama nuo istorijos, gyvenimo būdo, ji visada atlieka lyg podukros vaidmenį. Man A.Vasiljevo paskaitos įdomios istoriniu aspektu, rūpi ir drabužių estetika, iš kur kilo tai, ką dėvime šiandien.
Galima skaityti knygas, bet jos neatstos gyvo bendravimo ir malonumo pasimėgauti nuostabaus pasakotojo talentu. Net negalėčiau pasakyti, kas man patiko labiausiai, nes įspūdis didžiulis, reikia šiek tiek laiko, kad viskas susigulėtų.“