Atostogos su Aleksandru Vasiljevu

Milda ZAVARSKYTĖ, Daiva KAIKARYTĖ
„Visos mano damos – užsienietės, iki trisdešimties ir netekėjusios“, – rimtu veidu pasakė mados istorikas Aleksandras Vasiljevas, nors paskui jį sekančių moterų būryje buvo ir lietuvių, ir motinų, turinčių suaugusių dukterų. Tačiau visos jos jautėsi būtent taip – smalsios lyg užsienietės, jaunos, žavingos ir nesukančios galvos dėl kasdienių rūpesčių.
Daugiau nuotraukų (1)
Atostogos ir paskaitos, atrodytų, – prastas derinys. Tačiau savaitę nuo ryto iki vakaro A.Vasiljevo paskaitų Vilniuje klausiusios ir kartu su juo į ekskursijas traukusios moterys jaučiasi lyg pabuvusios tolimoje anksčiau neaplankytoje šalyje.
Į savo namus Maskvoje, Sankt Peterburge, Taline, Liepojoje, Klaipėdoje ar Kaune jos grįžo pasisėmusios žinių ir įspūdžių.
Net vilnietės, po paskaitų grįždavusios ne į viešbutį, o į namus, sakė pamačiusios naują savo miesto veidą.
Neries pakrantėje stūksanti Nacionalinė dailės galerija praėjusią savaitę duris atverdavo dviem valandomis anksčiau nei įprastai – 10 valandą ryto su užrašų knygelėmis ir rašikliais rankose moterys rinkdavosi į paskaitą apie istorines mados pasaulio garsenybes.
Trys valandos klausantis A.Vasiljevo prabėga neįprastai greitai.
Apie aukštosios mados tėvu vadinamą britą Charlesą Fredericką Worthą, puošusį Napoleono Bonaparte’o mylimąją Eugenie, ispaną Mariano Fortuny, išvadavusį moteris iš korsetų ir savo apdarais suteikusį joms nežemiškos traukos, Rytų kultūros įkvėptą prancūzą Paulą Poiret ir Šaltąjį karą viena kitai skelbusias dizaineres prancūzę Coco Chanel bei italę Elsą Schiaparelli – apie visus istorikas pasakojo taip įtikimai, lyg būtų pažinojęs juos asmeniškai.
Pavardžių ir datų A.Vasiljevo pasakojimuose tik tiek, kiek būtina.
„Kodėl aš jums tai sakau?“ – dažnai įterpdavo Aleksandras, iškart atsakydavo į savo klausimą ir parodydavo, kad visa išgirsta informacija yra naudinga.
„M.Fortuny, dailininko sūnus, žinojo, kaip kiekvieną moterį paversti gražuole. Jo klostuotos suknelės meistriškai grakštino moters figūrą.
Ir jūs atsiminkite: jokių horizontalių linijų ar klosčių! Kitaip atrodysite lyg supjaustyta dešrelė. Linijos turėtų eiti išilgai kūno. Tai – amžina taisyklė“, – pabrėžė mados istorikas.
Grožio paslapčių atskleidė ir garsi vizažistė Žana Dubska, dirbanti su Latvijos politikos bei pramogų pasaulio garsenybėmis.
Kas vakarą ji kurdavo vis kitokį makiažą vienai dalyvių. Vienąsyk Ž.Dubska pademonstravo, kaip keliais pudros šepetėlio potėpiais ar kosmetinio pieštuko brūkštelėjimais galima sukurti vis kitokį įspūdį – nedidelės akys atrodys kur kas didesnės, griežti bruožai taps švelnesni, o trūkumai – nepastebimi.
Kitąsyk parodė, koks makiažas atrodys nepriekaištingai šventinį vakarą vilkint juodą suknelę ar kaip tapti retro gražuole.
Tarp rytinių ir vakarinių paskaitų būrys damų su A.Vasiljevu priešakyje leisdavosi į ekskursijas.
„Kas galėjo tilpti į tokias sukneles?“ – liūdną veidą nutaisė grakščios figūros rusė, išvydusi karalienės Viktorijos laikų parodą Taikomosios dailės muziejuje.
„Žinau, mielosios, kaip būtų smagu pasimatuoti šias sukneles. Bet tai – neįmanoma.
Devynioliktajame amžiuje korsetą vilkinčios moters liemens apimtis buvo vidutiniškai 55 centimetrai: jaunų mergaičių – 48–50 centimetrų, suaugusių – 60 centimetrų, storulių – 65 centimetrai.
Tačiau jų vidutinis ūgis siekė tik 150 centimetrų, dažniausias batų dydis tebuvo 33–34“, – paaiškino parodos eksponatų savininkas.
Vilniuje demonstruojama tik maža dalis jo asmeninės kolekcijos – apie 50 iš kelių tūkstančių eksponatų.
Savo klausytojas A.Vasiljevas padrąsino užsukti į antikvariatus. Žmonės dažnai privengia tokių vietų arba manydami, kad ten esančių prekių kainos yra neįkandamos, arba purtydamiesi kažkieno jau naudotų ar dėvėtų daiktų.
Meno žinovui tai atrodo paika, juk iki atkeliaudamas į namus net naujausias daiktas parduotuvių lentynose yra liečiamas, bandomas, jį matuojasi tūkstančiai nežinia kokią istoriją turinčių žmonių.
„Gyvenkite tarp unikalių daiktų, bendraukite su unikaliais žmonėmis. O banalybės ir taip seka iš paskos – joms neverta gaišti laiko“, – mokė A.Vasiljevas.
Atrodo, kad šiuos žodžius moterys gerai įsiminė. Į dizainerio Juozo Statkevičiaus mados namus jos įsisuko lyg viesulas. Nedidelis salonas Vilniaus centre retai būna sausakimšas pirkėjų.
Elegantiški kostiumėliai, megztos suknelės, palaidinės – moterys jas glaudė prie savęs ir klausė bičiulių, ar tinka, grožėjosi subtiliomis puošmenomis.
22 metų maskvietei Angelinai pakako poros minučių apsispręsti dėl baltos megztos suknelės – už ją mergina paklojo 700 eurų (2415 litų).
„Jaučiuosi pati laimingiausia“, – neslėpė džiaugsmo pirkėja, įsigijusi ir dizainerio kvepalų bei žvakidę.
Dauguma moterų iš drabužių kūrėjo salono išėjo nešinos kvepalų buteliukais, kurie salone kainuoja 150 litų.
„Arba pati naudosiu, arba vyrui padovanosiu – jie, manau, tinka ir vyrams, ir moterims“, – sakė Svetlana iš Estijos.
Baigiantis savaitę trukusioms paskaitoms, A.Vasiljevas klausytojas pakvietė į savo šeimos namus Pavilnyje, pastatytus 1907 metais A.Vasiljevo motinos Tatjanos Vasiljevos-Gulevič dėdės Dimitrijaus Gulevičiaus.
Vilniaus užmiestyje iškilęs namas buvo įrengtas XIX a. pabaigai būdingu karalienės Viktorijos laikų stiliumi.
Antrojo pasaulinio karo metais mirus dėdei, jo žmona dalį namo nuomojo, po to pardavė dalimis kelioms šeimoms.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, A.Vasiljevas nusprendė susigrąžinti senelio ir dėdės statytus namus ir prikėlė juos naujam gyvenimui.
„Brangiai sumokėjau už namą, bet dar brangiau – už restauravimą. Namo durys, langai dabar tokie, kaip senelio laikais, nenorėjau modernių stiklo paketų.
Name restauruotos net autentiškos 1906 metais paklotos grindys. Pamažu restauravau visus baldus“, – pasakojo A.Vasiljevas.
Kiekvienas namo kambarys – vis kitokios spalvos, su antikvariniais baldais, nuotraukomis bei paveikslais ant sienų ir daugybe įvairiausių smulkmenų, atkeliavusių iš įvairiausių pasaulio kraštų.
„Čia viskas harmoninga, čia – poetiška atmosfera. Būtent to ir siekiau. Dažnai lankausi pas turtingus žmones. Jų butuose ir namuose – oda aptrauktos kėdės, foteliai, sofos, poliruoti stalai.
Tai nešildo mano sielos. Tokių daiktų nemėgstu. Aš mėgstu romantiką, poeziją. Žmonės šią sodybą mėgsta būtent dėl atmosferos. Čia jie užmiršta, kokioje šalyje gyvena, kuris dabar amžius.
Šiuose namuose gera dirbti. Čia sukūriau labai daug spektaklių dekoracijų, kostiumų eskizų, čia esu parašęs daug straipsnių, knygų.
Kiekvieną rytą prabundu ir kiekvieną vakarą einu miegoti laimingas. Čia užmirštu, kas yra stresas“, – tikino A.Vasiljevas.
Kas yra stresas – bent savaitei sakė pamiršusios ir dvi dešimtys damų, kiemelyje greta namo šeštadienio popietę gavusios A.Vasiljevo mokyklos baigimo diplomus ir gurkšnojusios šampaną.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.