Nereikia tikėtis, kad jaukius, bet kartu ir ištaigingus interjerus kurianti dizainerė savo namuose įgyvendintų įprastus sprendimus. Tad jos kiemas pasitinka ne plytelėmis grįstu, o žvirgždu išpiltu taku.
Jo gurgždėjimas einant ir pradeda kurti pasaką, kokią Neringa stengiasi apgyvendinti visuose namuose, prie kurių tik prisiliečia.
Lyg pasakoje, o jei nepatinka šis palyginimas – lyg šeimyninėje kino komedijoje, pirma šeimininkės tave pasitinka keturios mopsų veislės kalaitės – Norma, Coco, Fortūna ir Fėja. Tik svetimam jos atrodo vienodos. Neringa su savo gyvenimo draugu Daliumi jas atskiria, kaip ir tėvai savo identiškus dvynukus.
Žavingai šnarpščiančioms keturkojėms leidžiama įsitaisyti ant terasoje stovinčios lovos su geležiniais grakščiais antgaliais. Nieko tokio, jei užgrobia ir ciklamenų spalvos aksomo pagalvėles.
Taip, be kėdžių, stalo ir milžiniškų vazonų su kanomis, terasoje stūkso ir lova! Visiems patogu ir malonu.
Ne tik interjero sprendimai, bet ir pati namo vizija gimė Neringos galvoje. Tai kubo formos namas, iškaltas medinėmis lentelėmis, tarp kurių palikti tarpai – kad būtų sukurtas erdvės įspūdis.
Žengiant iš terasos į vidų pasitinka vaizdas, kurį galima antspauduoti jau atpažįstamu ženklu „Neringa Intaitė”. Tai – senovinių ir modernių baldų, interjero detalių ir sprendimų, visai nederančių dalykų visuma, dekoratorės paversta neišskiriama draugyste.
Pavyzdžiui, pagrindinė Neringos namų patalpa – bendra svetainės ir virtuvės erdvė. Pastarojoje stovi didelė moderni viryklė, už kurios – ne įprastos plytelės, o sendintas veidrodis. Toks, koks laikui bėgant apsitraukia vis naujomis padūmavusiomis dėmėmis.
Šalia – grakštus senovinis stumdomas kelių aukštų stalelis ir indauja su dailiais buities reikmenimis. Kad gamta karaliautų ne tik už durų, svetainėje židinys įmontuotas milžiniškame veidrodyje per visą sieną. Žiemą gali ganyti akis į ugnį ir veidrodyje atsispindinčias kieme augančias pušis.
Visur pilna kilimų, vazų su skintomis gėlėmis, kutų, toršerų ir šiaip gražių daiktelių. „Jei tenka rinktis – funkcionalumas ar grožis, renkuosi pastarąjį. Nors mano kelioniniai suvenyrai – funkcionalūs: parsivežu puodelių, kutų, kilimų, vazų”, – pasakoja kūrėja.
Įdomu tai, kad dailų pirmojo aukšto vaizdą įrėmina paprastos betono grindys! „Ekologiška ir praktiška. Tai – mano eksperimentas”, – aiškina Neringa.
Tačiau jas, iš pirmo žvilgsnio tokias nedailias, pastebi tik tuomet, jei dėmesį į tai atkreipia pati šeimininkė. Kaip ir į tai, kad šiuose namuose nėra vazoninių gėlių. Bet erdvė taip harmoningai užpildyta, kad jų nepasigendi.
Kodėl jų nėra? Lyg pati iš savęs pasišaipydama Neringa sako, kad dar nerado tobulos formos augalo.
Iš svetainės, praskleidęs sunkias portjeras, patenki į miegamąjį. Jis skendi prieblandoje, šiek tiek slepiančioje sodrias tamsias sienų, lovos apkloto ir pagalvėlių spalvas.
Panaši nuotaika tvyro šalia esančioje vonioje. Tai – tikras kambarys, jame sienos dažytos. Šeimininkė nebijo, kad joms kas nors nutiks. Štai jau ketvirti metai nieko nenutinka, net jei aptaškomos vandeniu.
Grindys taip pat neišklijuotos plytelėmis. Jos išklotos žoline kilimine danga. Ji puikiai sugeria drėgmę ir skleidžia vos juntamą malonų pievos kvapą.
Vonios kambaryje stovi didžiulis sekreteras. Karoliai, kremai, šešėliai, lūpų dažai – visa moteriška amunicija išdidžiai stovi ant mažų baldo lentynėlių. Patogu šeimininkei – nereikia kasdien visko traukti iš kosmetinės. Reikia pridurti – ir labai gražu.
Iš vonios – ratu – patenkama į baltą drabužinę. Erdvi. Neringa visada tokios norėjo, kad nereikėtų nešiotis drabužių kur nors kitur, kur intymu ir yra veidrodis. Viskas – po ranka.
Intymusis – tualeto ir dušo – kampelis dailus ir antrajame aukšte. Sienos išklijuotos tapetais. Kaip jie nesudrėksta ir nenukrinta?!
Prie dušo kabinos jie dengti specialia permatoma plėvele. Siūlės kruopščiai užsandarintos drėgmės nepraleidžiančia medžiaga. Tai – Neringos išradimas. Ji džiaugiasi, kad kai kurie klientai tokį sprendimą susigundė įgyvendinti ir savo namuose. Viskas puiku – pelėsiai patalpų nepuola, tad remontuoti nereikės.
Neringai smagiausia dirbti, kai gali įgyvendinti neįprastas idėjas.
„Mano namai – ne pavyzdys, kaip reikia gyventi, bet atverdama juos svetimiems noriu pasakyti: nebijokite eksperimentuoti ir pabandykite atsikratyti stereotipinio mąstymo. Kaip? Na, juk krištolinis grafinas tikrai tinka ne tik tauriam gėrimui supilti. Jame nuostabiai atrodo pamerktos gėlės, – negaili patarimų Neringa. – Užsikraunu ant pečių daugiau rūpesčių ir veiklos, nes nemėgstu tiesiog nueiti į parduotuvę ir nupirkti sau ar klientui reikiamą daiktą, baldą. Noriu tai daryti su meile, įdėti į tai energijos: surasti, iškasti, perdaryti, restauruoti ir pritaikyti naujam gražiam gyvenimui.”
Tai kažkuo primena pačios Neringos darbinę veiklą, mat ji užsiima tikrai ne tuo, ko mokėsi. Baigusi Kaune S.Žuko technikumą Neringa Vilniaus dailės akademijoje įgijo vitražų kūrėjo diplomą.
Tačiau sukūrė jų vos keletą, o po studijų įsidarbino dekoro namuose. Per 10 metų viską sužinojo apie užuolaidas ir nusprendė užsiimti tuo, kas širdžiai miela, – interjerais.
Neringa daro tai, ką užsienyje atlieka visa skirtingų specialistų komanda. Na, namą ji gali pasistatyti tik sau, tačiau kai dirba su klientais, džiaugiasi patekusi į vadinamąją dėžutę.
„Tuomet galiu rašyti scenarijų nuo pradžios iki galo”, – šypsosi ji. Neringa pati suprojektuoja erdves, sugalvoja, kur bus siena ar elektros lizdas, barasi su statybininkais. O viską baigia tuomet, kai naujuose namuose patiesia staltiesėlę ir padeda arbatos puodelį su šaukšteliu. Kuriuos, beje, irgi suranda pati.
Neringa savo namais ir pasakojimu įkvepia eksperimentuoti. Bet dažnam juk taip baisu įsileisti į namus ryškiomis spalvomis ir karališkais ornamentais puoštus tapetus, o audiniu dekoruoti sienas – apskritai nematytas dalykas!
Neringa mano, kad iš pradžių ekstravagancijos galima įsileisti į mažą erdvę – vonią ar drabužinę. Juk tose patalpose daug laiko nepraleidžiame. O trumpam užsukus bus galima pasimėgauti sumanymu ir rutulioti panašias idėjas kitose didesnėse erdvėse.
„Reikia mylėti savo namus, nepatingėti juose žaisti – pamerkti gėlių, iškepti pyragą, padeginti kvapiųjų žvakių”, – tyliai kalba Neringa, klausydamasi po kojomis kieme gurgždančio žvirgždo ir lydėdama svečius surūdijusių vartelių link.