Išmušė šešta valanda vakaro, ir paprastai ramus Auksinis trikampis – taip vadinamos trys prašmatniausios Paryžiaus gatvės šalia Eliziejaus laukų – staiga ėmė keisti savo veidą.
Namo po darbo skubantys paryžiečiai ir turtingos užsienio turistės – daugiausia rusės, amerikietės ir arabės – ėmė skęsti tarp jaunimo, vis plūstančio į Montenio, Pranciškaus I, Jurgio V (Montaigne, François I ir Georges V) gatves.
Merginos virto tiesiai iš metro avėdamos aukštakulniais, vilkėdamos ekstravagantiškomis trumputėmis arba ilgomis suknelėmis ir netikėčiausiais apdarais.
Taip Paryžiuje rugsėjo 7 dieną prasidėjo mados žurnalo „Vogue” antrąkart surengta „Fashion’s Night Out” (išvertus iš anglų k. „Mados naktis”).
„Blyški Niujorko kopija”, – raukėsi išmanantieji ir galintys palyginti. Jie pasigedo daugiau specialių renginių.
Prancūziškojo „Vogue” vyriausioji redaktorė Carine Roitfeld ir darbuotojos pasitenkino aplankydamos kiekvieną renginyje dalyvavusią parduotuvę. Viskas.
Ypatingų pastangų nerodė ir parduotuvės. Gal todėl džiazo muzikantus ant savo vejos pakvietusi „S.T.Dupont” pritraukė ne mažiau žmonių nei garsiausiais prekės ženklais pažymėtų drabužių parduotuvės.
Tiesa, ties „Chanel” parduotuve Montenio gatvėje jau vakarėlio pradžioje susidarė tokia eilė, tarsi ten būtų pardavinėjami apelsinai sovietmečiu.
Sėkmės sulaukė ir „Louis Vuitton”, „Celine”, „Dior” – visų neišvardysi. Į šventę atvykusi dainininkė Patricia Kaas į „Celine” parduotuvę Pranciškaus I gatvėje nutarė pasidairyti tik iš tolo, nors apsaugininkai ją turbūt būtų įleidę ir be eilės.
Nors buvo ir daugiau žinomų žmonių – mados dizainerių, pramogų pasaulio atstovų, šventės toną diktavo Paryžiaus jaunimas: visaip išsipustę, bet tikrai ne Auksiniame trikampyje perkantys drabužius, spiegiantys ir klegantys moksleiviai arba studentai.
Ekstravagantiškais apdarais jie naudojosi vietoj kvietimų – gal įleis taip įspūdingai atrodantį. O kvietimai – tikras Paryžiaus „Mados nakties“ paradoksas.
Juk renginio skelbiamas tikslas – propaguoti elitinę madą ir kviesti minias į kiek bauginančias prašmatnias parduotuves.
Kita vertus, kvietimas nebuvo retas lobis. Jį buvo galima rasti naujausiame „Vogue” numeryje. Savo klientams kvietimus taip pat išsiuntinėjo visos renginyje dalyvavusios Auksinio trikampio parduotuvės.
Juokinga ir tai, jog paprastą dieną į tas parduotuves kiekvienas gali užsukti be jokio kvietimo. Tik nebūna šampano ir pyragėlių.
Užkandžių buvo mažiau nei gėrimų. Pardavėjus galima suprasti – valgantys pirkėjai dar išterlios tūkstančius kainuojančius drabužius.
Nežinau, ar jums kada nors teko eiti apsipirkti su šampano taure rankoje ir esant beprotiškai spūsčiai? Net per kalėdinio apsipirkimo karštligę arba pirmą išpardavimų dieną Paryžiuje tokios nebūna.
Visai įdomus sportas. Pamėginkite, pavyzdžiui, su taure, kurios tikrai nėra kur pastatyti, pasimatuoti į akį kritusius ilgaaulius batus.
Šalia atėjusiųjų paspoksoti ir išlenkti vieną kitą taurę dosniai pilstomo šampano arba plakamų kokteilių pasitaikė ir rimtų garbesnio amžiaus moterų bei vyrų.
„Brangioji, nepamiršk, kad pagrindinis mūsų tikslas šįvakar – atsinaujinti garderobą”, – parduotuvėje „Ralph Lauren” užkandėlės siekiančią pusamžę moterį sudrausmino draugė.
Tai įrodymas, kad „Mados naktį“ buvo tokių, kurie specialiai ėjo apsipirkti. Auksinio trikampio parduotuvės vėlų rugsėjo 7-osios vakarą žėrėsi visai neblogas įplaukas.