Pasaulinio garso aktorė K.Momoi žavi paprastumu, neblėstančia energija ir jaunatviškumu.
Gal ji žino receptą, kaip bėgant metams išlikti gražiai?
– Kaori, jums – 58-eri. Tačiau net ir kur kas jaunesnės moterys gali jums pavydėti puikios išvaizdos ir geros nuotaikos.
– Svarbiausia – mėgautis gyvenimu ir eksperimentuoti. Jei liaujiesi bandęs, liaujiesi gyventi. Niekuomet nevalia pasiduoti.
Aš esu labai laiminga ir svajoju gyventi kuo ilgiau. Norėčiau sulaukti 125 metų! Man beveik šešiasdešimt, o dar tiek daug norisi išbandyti. Dabar mane ypač traukia kelionės.
Noriu pažinti kuo daugiau šalių. Dirbau įvairiose šalyse, bet per darbus neturėjau progos jų pažinti. Gali prisiskaityti daug knygų, bet kol nenukeliauji į konkrečią vietą, negali jos pažinti, suprasti joje gyvenančių žmonių.
Nuvykusi svetur stengiuosi bendrauti su vietos žmonėmis, ragauju jų gaminamus patiekalus, žiūriu vietinę televiziją, būtinai užsuku į parduotuves.
Būdama jauna bendravau su žmonėmis, kurių pomėgiai, interesai, idėjos ir skonis buvo panašūs į mano. Dabar jaučiu malonumą bendraudama su kitokiais nei aš žmonėmis.
Japonai – labai konservatyvūs. Jie nedaug keliauja, nedrįsta eksperimentuoti. Aš savo pavyzdžiu noriu paskatinti ne tik jaunus, bet ir savo amžiaus žmones išbandyti naujus dalykus ir mėgautis gyvenimu.
– Tikrasis moters gyvenimas prasideda po 40-ties metų?
– Be abejo. Esu labai garsios japonų kosmetikos firmos veidas. Reklamuoti tuos produktus pradėjau būdama trisdešimties. Ir iki šiol tai darau. Tai nėra įprasta kosmetikos pasaulyje. Dažniausiai kosmetikos priemones reklamuoja jauni žmonės.
Tad tam tikra prasme keičiu kosmetikos pasaulį. Noriu visoms skelbti – galite būti gražios, nesvarbu, koks jūsų amžius.
Sakote, aš gerai atrodau? Galbūt tai dėl kosmetikos, galbūt dėl genų. Vis dėlto svarbiausias dalykas – smegenys. Kai jas naudoji, negali būti negraži. Išmintis brandžią moterį daro patrauklesnę net ir už dvidešimtmetę.
Kiekvieną kartą pasižiūrėjusi į veidrodį sakau sau: „Taip, mano veidas nebe dvidešimtmetės. Bet dabar aš atrodau daug geriau.” Kiekvienas, kuris mane pažįsta, sako, kad su amžiumi atrodau tik geriau.
– Japonijoje nejaučiama jaunystės kulto?
– Atvirkščiai, Japonijoje stiprus jaunystės kultas. Japonai ieško jaunų, nuolankių, rūpestingų, atleidžiančių moterų – ne vyresnių nei 30-ties. Galbūt todėl Japonijoje labai populiarūs ir japoniški komiksai (manga).
Netrukus man bus šešiasdešimt. Ką aš turėčiau daryti? (Juokiasi.)
– Mėgstate eksperimentuoti ne tik kūryboje, bet ir asmeniniame gyvenime?
– Dabar – taip. Vienas mano didžiausių eksperimentų – prieš porą metų nusprendžiau apsigyventi Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Ryžausi pabandyti pritapti visiškai kitoje kultūroje, mėgautis amerikietišku gyvenimu.
Man tai buvo didelis iššūkis. Nuo 12 metų mokiausi Londono karališkojoje baleto akademijoje. Po trejų metų grįžau į Tokiją ir nemaniau, kad kada nors gyvensiu anglakalbių šalyse.
Jaučiau tarsi alergiją toms šalims. Tuo metu Londone nebuvo sušių restoranų, negalėdavome gauti japonų maisto. O iš aplinkinių sulaukdavome visokių replikų.
Todėl ilgai vengiau dirbti Didžiojoje Britanijoje, JAV. Bet po „Geišos išpažinties” sėkmės viskas pasikeitė. Dabar gyvenu Los Andžele. Ten – mano gyvenimo draugas, darbai.
– Japonai tiki, kad du žmones sujungia raudonasis likimo siūlas. Jūs suradote tą, su kuriuo jungtų tas siūlas?
– Žinoma, radau.
– Kurią pasaulio vietą vadinate namais – gimtąjį Tokijų ar Los Andželą?
– Savo namais vadinu abu miestus. Daug važinėju iš vienos šalies į kitą. Aš dar tik bandau kurti savo gyvenimą Los Andžele. Dabar ten dirbu, režisuoju savo filmą.
– Jūs ne tik vaidinate. Režisuojate, dainuojate, kuriate juvelyrikos dirbinius. Ar randate laiko kitiems pomėgiams?
– Man patinka ruošti valgį. Šalia mano namuko Los Andžele yra vandens telkinys. Mėgstu ten būti. Laikau du šunis.
– Ką darote, kai pervargstate?
– Būdama 15 metų pusmetį gyvenau Maskvoje. Ten irgi mokiausi baleto. Kiekvieną rytą namų šeimininkė patiekdavo virtų kiaušinių ir kartodavo: „Valgyk kuo daugiau.”
Rusė mama – taip iki šiol vadinu tą moterį – man buvo labai gera.
Gal dėl to, kad buvau vienintelė smulkutė japonų mergaitė, ji manimi labai rūpinosi. Todėl dabar, kai jaučiuosi labai pavargusi, pagalvoju apie savo rusę mamą ir suvalgau kelis virtus kiaušinius.
Man patinka stiprios moterys – kaip rusės.
– Su savo vadybininku Kazu Utsunomiya draugaujate nuo 9 metų. Kaip pavyko taip ilgai išlaikyti draugiškus santykius?
– Labai paprastai. Draugavome vaikystėje, kai abu gyvenome Londone. Mes su šeima savaitgaliais eidavome pas jo tėvą, garsų diplomatą, valgyti japonų pietų.
Kai persikėliau gyventi į Tokiją, su Kazu nesimatėme 35 metus. Kartu dirbti pradėjome tuomet, kai atvykau į JAV vaidinti „Geišos išpažintyje”.
Kazas supažindino mane su JAV kino industrija. Jis daug metų dirbo Los Andžele su tokiais garsiais roko muzikantais kaip Ozzy Osbourne’u, „Incubus”.
– Jūsų vardas japonų kalba reiškia aromatą. Koks aromatas, kvepalai jums patinka?
– Persikų. Mano pavardė Momoi japonų kalba reiškia „persikų šaltinis” (juokiasi).
* * *
* K.Momoi gimė 1952 metais Tokijuje, populiaraus politikos žurnalisto ir juvelyrikos dizainerės šeimoje.
* Nuo 1971-ųjų debiuto kine, režisieriaus K.Ichikawos filme „Vėl pamilti”, sukūrė apie 60 vaidmenų, pelniusių ne vieną apdovanojimą, tapo viena populiariausių japonų aktorių.
* Žinomiausi kino darbai: R.Marshallo „Geišos išpažintis”, A.Sokurovo „Saulė”, A.Kurosawos „Kario šešėlis”.
* K.Momoi nesitenkina tik vaidyba. Ji – puiki dainininkė, jau išleidusi 15 muzikos albumų.
* Aktorė dirba ir televizijoje, o neseniai sukūrė savo vardu pavadintą juvelyrikos dirbinių kolekciją.