Atskirą įėjimą prie restorano „Ida Basar” turinčia mene galėsite pasimėgauti tik iš anksto užsisakę staliuką. Jei norite – net ir su karališku meniu. Pavyzdžiui, galite paragauti patiekalų, kuriais buvo vaišinama Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II savo viešnagės Lietuvoje metu.
Galite užsisakyti ir valgių, kurie buvo patiekti Japonijos imperatoriui Akihito su žmona Michiko bei Švedijos karalienei Silviai. Ir iš tų pačių indų!
Mat „Ida Basar” komanda kelerius metus aptarnavo Prezidentūrą ir vaišino šalį lankančius svečius.
Prieš Didžiosios Britanijos karalienės vizitą „Ida Basar” šeimininkų buvo paprašyta maistą patiekti naujuose induose. Prašymą lietuviai išpildė – nauji indai buvo užsakyti Austrijoje, garsiojoje „Villeroy & Boch” porceliano gamykloje.
Porceliano meistrų iš „Jiesios” fabriko indai buvo padabinti mūsų šalies prezidento herbu, o lėkštės apačioje uždėtas įspaudas, bylojantis apie tai, kam ir kodėl šie indai pagaminti.Tokią naujovę – vaišes karališkojoje menėje „Ida Basar” šeimininkai siūlo minėdami savo įmonės dvidešimtmetį. O V.Kontrauskas įgyvendino seną svajonę savo restoraną paversti muziejumi.
Toks derinys – restoranas-muziejus – Europoje retas. Panašių restoranų yra Osle, Vienoje ir Paryžiuje.
Jeigu manote, kad karališka vakarienė – tik tuščiagarbiškumo tenkinimas, klystate. XVI amžiaus pastate įrengtoje karališkojoje menėje laiką praleisite tikrai prasmingai. Mat menėje pilna vertingų muziejinių eksponatų ir su praėjusių šimtmečių maisto kultūra susijusių daiktų.
Vakarienė tokioje erdvėje – tikra istorijos pamoka. Pavyzdžiui, menėje įrėmintas generolo leitenanto F.F.Šuberto sudarytas tuometės Rusijos žemėlapis. Jame pažymėtos visos vietovės, kuriose stovėjo mažiausiai trys trobos, pašto stotys, smuklės, karčemos.
V.Kontrauskas pasirūpino, kad žemėlapis, į kurį gal net silkė buvo vyniota, šiandien galėtų puošti garbingos menės sienas.
Čia taip pat gausu garsių Europos porceliano manufaktūrų dirbinių ir meno kūrinių.
Restoranas-muziejus neapsiriboja tik karališkąja mene. Graži jos muziejinė tąsa – visame „Ida Basar” restorane. V.Kontrauskas turi sukaupęs apie 6 tūkstančius su maisto kultūra susijusių eksponatų.
Jis nelaiko savęs didžiu kolekcininku, sako norįs tik išsaugoti tai, kas labai greitai nyksta iš mūsų gyvenimo ir atminties. Kad ir sovietiniais laikais miestuose buvę populiarūs gazuoto vandens sifonai. Paprasta, bet labai įdomu. Kai kam jie atgaivina jaukius vaikystės prisiminimus.
Taigi stiklo, keramikos, sidabro, porceliano, krištolo indų ir net dailių kraičio skrynių bei sviestmušių pilna visose „Ida Basar” salėse, kurios suskirstytos pagal temas. Pavyzdžiui, yra miestelėnų salė ir skirta intymesniam susitikimui nedidelei kompanijai.
Prie eksponatų, kaip ir muziejuose, pakabintos lentelės su paaiškinimais.
V.Kontrauskas jau suka galvą, kad būtų gerai turėti žmogų, kuris bet kada galėtų išsamiai supažindinti svečius su vertingomis senienomis.
Visa tai – tik pusė atradimo džiaugsmo. Restorano-muziejaus eksponatai – ir XIV–XVIII amžiaus kulinarinio paveldo delikatesai.
Tai H.Kontrauskienė kruopščiai iš istorinių šaltinių surinko receptus ar tik užuominas apie vieną ar kitą patiekalą ir sukūrė nemažą valgiaraštį norintiems susipažinti su senove.
Nieko panašaus į cepelinus, kuriais taip įnirtingai bandome pristatyti Lietuvą. Lietuvos didikų stalą pasiekdavo rinktiniai produktai ir valgė jie subtiliai paruoštus patiekalus. Jais papildyta istorijos pamoka tampa nepamirštama.