Merginos grožį pirmiausia įvertino itin gerą nuojautą turinti modelių agentūros „Modilina” savininkė Jolanta Sadauskienė. Modelių medžiotoja praminta Jolanta pasiūlė savo agentūros modeliui Laurai vykti į Albaniją atstovauti Lietuvai tarptautiniame grožio konkurse „Miss Globe 2010”.
Pernai Goda Andriūnaitė šiame konkurse buvo tituluota „Mis elegancija”, o Laura šįmet išrinkta „Mis talentas” ir „Miss Globe”.
Dėl titulo ir pagrindinio prizo – sutarties su modelių agentūra Milane – varžėsi 47 šalių atstovės. Karūnuodamas Laurą konkurso „Miss Globe” direktorius pabrėžė – vertinimo komisiją sužavėjo lietuvės natūralumas ir kuklumas.
„Man šis konkursas – pirmasis gyvenime. Vykau neturėdama jokios patirties, todėl nesistengiau vaidinti modelio, elgtis, kaip man nebūdinga, – buvau savimi. Neslėpsiu – buvo ten ir veidmainių, siekiančių bet kokia kaina įtikti, žinančių, ką sakyti, kada nusišypsoti, kaip patekti į fotografų akiratį. Tačiau jos kažkodėl liko nepastebėtos. Daugiau laiko leidau su merginomis, kurios yra apsiskaičiusios, galinčios pasidalyti gyvenimiška išmintimi ir patirtimi, savita pasaulėžiūra. Man viskas buvo nauja!
Greičiausiai tą natūralų smalsumą, nuoširdumą komisija ir pastebėjo”, – pasakojo Laura.
Lietuvė gali didžiuotis ne tik karūna ir „Miss Globe” titulu. Už savo ypatingą talentą vilnietė tapo „Mis talentas”.
Nuo šešerių metų Laura lanko meninę gimnastiką, tad Albanijoje ji parodė aukšto lygio programą.
Laura – ne pirmoji lietuvė gimnastė, išmėginusi sėkmę grožio konkurse. 1989 metais Erika Meškauskaitė irgi pelnė du titulus grožio konkurse „Mis Lietuva” – tapo trečiąja vicemis bei „Mis gracija”.
– Ką jums teko daryti pirmą kartą gyvenime?
– Vakarinė suknelė – pirmoji mano gyvenime. Nesu vakarėlių ar pokylių lankytoja, todėl niekuomet neteko vilkėti ilgos suknios.
Naujas potyris man buvo ir grožio procedūros. Ruošiantis konkursui Jolanta pasiūlė apsilankyti pas kosmetologę.
Ji nepašykštėjo man patarimų. Sužinojau, kad tai, kas tinka mano veido odai, kitai merginai gali pakenkti.
– Matau, kad dekoratyvinės kosmetikos ne itin mėgstate.
– Dažausi labai mažai. Svarbu yra puoselėti grožį, o ne tik jį kurti.
Laura konkurse labiau jaudinosi ne dėl išvaizdos, o dėl galimų klausimų – kaip į juos pavyks atsakyti. Tačiau Albanijoje sužinojo, kad būtent šios rungties nebus.
Merginai teko pristatyti tautinį kostiumą, vakarinę suknelę, parodyti savo talentą, taip pat vilkint bikinį pademonstruoti figūrą.
„Konkursas man buvo ne tik iššūkis. Didžiausias turtas – pamatyti svečią šalį ir įgyti patirties. Tai, jog esu tituluota, nepakeitė nei manęs, nei požiūrio į gyvenimą”, – šypsojosi Laura.
Tėvai palaikė dukters sprendimą dalyvauti grožio konkurse – motina netgi atvyko į finalą ir tapo dukters triumfo liudininke. Tėvas buvo kritiškesnis – abejojo dėl šalies išsivystymo lygio. „Ką ten veiksi? Albanija – tamsus kraštas”, – bandė įspėti dukterį.
„O man ten labai patiko. Nuostabi šalis! Tačiau mėnesį praleidusi šiame musulmonų krašte supratau, ką tėtis turėjo galvoje. Kasdien vis sutikdavau moterį su trejų metų vaiku, prašančius išmaldos. Jie neturi nei stogo virš galvos, nei užtikrinto duonos kąsnio – tiktai vienas kitą. Spaudė širdį suvokus, kad vaikui trūksta ir valgio, ir šilumos.
Jei „Miss Globe” nugalėtoja turėtų atlikti kokią kilnią misiją, pirmasis mano programos punktas būtų pagalba skurstančių šalių vaikams”, – tikino Laura.
– Tačiau artimiausia jūsų misija – padirbėti modeliu Italijoje. Ar tai nekliudys mokslams?
– Nors ir sunku tai suderinti, stengsiuosi. Nenoriu mesti mokslų, bet nenoriu ir atsisakyti galimybės ko nors pasiekti modelio karjeroje.
– Dar lankote gimnastiką.
– Šiame sporte jau pasiekiau, ką norėjau. Dalyvavau Europos čempionate. Nors pergalių jame nenuskyniau, tai nėra svarbu. Man buvo svarbiau įrodyti sau, kad sunkiu darbu galiu pasiekti viską.
Mama nuvedė į gimnastiką, nes buvau aukšta, siaurų klubų, lanksti. Ji manė, kad man seksis. Ir buvo teisi. Tačiau tiesa ir tai, kad po kelerių metų gimnastika man ėmė nebepatikti. Tik dėl savo užsispyrimo sportuoju jau dešimt metų.
Gimnastikos etapas baigtas. Dabar noriu padirbėti modeliu. Neseniai kartu su kitomis modelių agentūros „Modilina” merginomis demonstravau kolekcijas Vilniaus rotušėje per „Mados naktį”. Labai patiko.
– Kaip į tai žiūri jūsų tėvai? Ar nesiekia atkalbėti nuo modelio karjeros ir pakreipti jūsų likimo kita vaga? Juk dažnai modelio darbas įsivaizduojamas kaip nerimtas užsiėmimas.
– Tėvai dėl manęs yra ramūs. Jie žino, kad noriu studijuoti mediciną – būti chirurgė. Man viskas įdomu – nuo ligų iki jas sukeliančių priežasčių. Gal todėl mano mėgstamiausias serialas yra „Daktaras Hausas”. Modelio veikla – tik laikinas užsiėmimas. Kol esu jauna, kodėl negalėčiau pamėginti?
– Kaip suprantu, vaikinui jūsų gyvenime kol kas nėra vietos?
– Vaikino neturiu, nors labai norėčiau sutikti tokį, kuris būtų šalia ne dėl to, kad nenori būti vienas, o dėl to, kad tikrai jam patinku.
– Ką turėtų iškrėsti vaikinas, kad jus supykdytų?
– Man labai nepatiktų, jeigu jis įsitrauktų į azartinius žaidimus.
Nemažai mano draugų, bičiulių dabar yra užsikrėtę pokerio manija. Man tai atrodo kvaila ir neatsakinga.
Juk tą maniją sunku kontroliuoti, ypač jeigu sekasi. Tokiu būdu rizikuoji pralošti savo namus, šeimos gerovę. Nejaugi taip sunku suvokti, kur toks azartas gali nuvesti? Vienas geras mano draugas yra tarsi apsėstas pokerio, todėl man taip sunku kalbėti.
– Jums – tik šešiolika, tačiau tvirtai žinote, ko norite. Esate moksleivė, gimnastė, modelis, svajojate tapti chirurge. Kas privertė greitai suaugti, išguiti vaikišką nerūpestingumą?
– Man ir knygos patinka ne vaikiškos, o priverčiančios susimąstyti, kažko pamokančios. Tuščias grožis yra neįdomus ir nepastebimas. Net modelis privalo turėti smegenų (šypteli).
– Ko norėtumėte pasiekti grožio pasaulyje?
– Būtų didelis įvertinimas, jeigu mane pakviestų į apatinio trikotažo kolekcijos pristatymą „Victoria’s Secret Fashion Show”. Mano svajonė – būti „Victoria’s Secret” angelu.
– Grožio angelas su skalpeliu rankoje?
– Kodėl gi ne? (Kvatojasi.)