Apkūni manekenė ant lieknumą propaguojančio Karlo Lagerfeldo podiumo. „Plius” dydžio drabužius dėvinčios merginos Londono mados savaitėje. Kas įvyko, kad po kelerių metų moralizavimo dėl pernelyg liesų manekenių mados pasaulyje pagaliau regime putlesnes formas?
Ledus pralaužė aktorė Christina Hendricks.
Aktorė iš tiesų panaši į ledlaužį, ypač kai, atkišusi įspūdingų formų retro stiliaus liemenėle pabrėžtą krūtinę, gundančiai siūbuodama širdelės formos užpakaliuku (ką ten užpakaliuku – didžiuliu užpakaliu), eina per reklamos agentūros biurą seriale „Mad Men” („Pašėlę vyrukai”, tačiau žodis „Mad” slepia ir nuorodą į Madisono aveniu).
Šis jau kultiniu pripažintas ir gausybe apdovanojimų įvertintas TV serialas, kurį kritikai vadina „geriausiu, kas sukurta po „Sopranų”, pasakoja apie septintojo dešimtmečio Niujorko Madisono aveniu įsikūrusią reklamos agentūrą.
Serialo kūrėjai – tikri virtuozai. Žavi ne tik sąmojingas siužetas, bet ir dėmesys menkiausioms tos epochos detalėms. Viskas čia atrodo autentiškai – nuo rankogalių sąsagų iki peleninės, nuo visuomeninių aktualijų iki tuo metu vartotų populiarių posakių.
Tačiau šis serialas atgaivina ne tik tai – jame matome ir to meto žmonių tipažus.
Meto, kai anoreksija dar nebuvo madinga. Kai niujorkietės plastinėmis operacijomis dar nekoregavo nosies formos, o populiariausias sportas buvo ne bėgiojimas ristele, o cigaretė ir taurė viskio. Tad seriale yra įvairių moterų – nuo lieknos Grace Kelly stiliaus Betės iki gitaros formų Joanos, kurią vaidina Christina Hendricks.
Šios aktorės linkiai tokie, kad Marilyn Monroe prieš ją atrodo kaip nesusiformavusi paauglė.
Ligi tol niekam nežinoma aktorė Ch.Hendricks jau po pirmojo sezono abipus Atlanto sukėlė tikrą psichozę ir tarp vyrų, ir tarp moterų. Vyrai varvino seilę žiūrėdami į jos gundančias formas, o moterims, ypač apkūnesnėms, ji tapo idealu ir patvirtinimu, kad graži nebūtinai reiškia liekna.
Visos – net storulės, nebepamenančios, kaip atrodo jų liemuo, seniai pranykęs po lašinukais, ir kada paskutinį kartą galėjo užsisegti aulinį batą, patikėjo, kad papildomi kilogramai gali būti gražūs ir geidžiami.
Būtent apie jas Karlas Lagerfeldas neseniai yra pareiškęs: „Mada – ne storoms. Mada – ne toms, kurios drybso ant sofos priešais televizorių, šlamšdamos bulvių traškučius.” Už šiuos žodžius jis buvo pakrikštytas „antsvorio fašistu” ir sulaukė sveikatos organizacijų ir apkūnių žmonių pasipiktinimo.
Tačiau praėjusį sezoną ir jis ant podiumo išleido manekenę Crystal Renn – kur kas stambesnę, nei įprasta. Deja, kai kurie fotografai, pasirodo, tuos apvalumus panaikina „Photoshop” programa. Tačiau vis tiek samdo šią manekenę – jos veidas, panašus į praeityje garsios aktorės Ali MacGraw, šiuo metu itin paklausus.
Dar įdomesnis fotomodelio Lizzie Miller atvejis. Prieš kurį laiką ji nusifotografavo žurnalui „Glamour” apsinuoginusi.
Dailaus veido blondinė neslėpė savo kūno. Jis nebuvo retušuotas – matyti ir pilvukas, uždribęs tarsi sterblė, ir strijos ant strėnų, ir „plius” dydžio šlaunys. Ir – šypsena atsipalaidavusios moters veide. Ši kažkur žurnalo gale prie straipsnio įdėta nuotrauka sukėlė tikrą audrą tarp skaitytojų. Teigiamą audrą. Auditorija reikalavo kuo daugiau tokių tikroviškų modelių žurnalų puslapiuose.
Avangardinis mados žurnalas „V Magazine” šių metų sausio mėnesį išleido numerį, skirtą „įvairiems dydžiams”. Jame buvo ir K.Lagerfeldo stilizuota fotosesija su storule (tiesa, labai ironiška). Ir fotosesija, kurioje manekenė C.Renn viename puslapyje buvo retušuota, o kitame – natūrali. Ir švedų fotografo Sølve Sundsbø nuotraukos, vaizduojančios „plius” dydžio modelius – gražuoles dailiais veidais ir, hm... putliomis kūno formomis – keliomis riebalų eilėmis ant pilvo, storomis šlaunimis ir rankomis (https://models.co m/v-magazine/v-size-2.html). Jos įspraustos į seksualius maudymosi kostiumėlius, korsetus ir mini sukneles, įgrūstos į siaurutėlius prigludusius džinsus.
Ir ką gi – korsetai ant šių modelių atrodė geriau nei negailestingieji džinsai ar mini suknelės. Mat praėjusių sezonų mada vis dėlto buvo negailestinga apkūnioms. Tą šimtu procentų gali patvirtinti ir seksualioji Ch.Hendricks.
Pribloškiamai atrodanti TV seriale „Pašėlę vyrukai”, vilkėdama septintojo dešimtmečio stiliaus drabužiais, realiame gyvenime – eidama raudonuoju kilimu – ji dažniausiai atrodo labai nekaip. Dėl to net yra ne kartą sulaukusi mados kritikų pylos. Jie į šuns dienas išdėjo ir Christinos suknelę „Metropolitan Gala” pokylio metu, ir „Emmy” apdovanojimų apdarus. Tiulio ir šifono debesyje jos iškirptė atrodo vulgariai, krūtys – nenatūraliai pakeltos, liemuo – pranykęs, o madingos spalvos ir faktūros esą jai visai jai netinka.
Ir štai jums paradoksas – moteris, šiandien visuotinai laikoma sekso simboliu, iškilminga proga neturi ką apsirengti! „Manote, galiu apsivilkti patinkamą suknelę? Garsūs dizaineriai net neturi mano dydžio drabužių savo kolekcijose! Net suknelių, vilkimų einant raudonuoju kilimu!” – skundėsi šiuo metu viena labiausiai pasaulyje fotografuojamų gražuolių.
Gundančioms Ch.Hendricks formoms iš tiesų tinka ne kiekvienas rūbas. Jei ji puikiai atrodo vilkėdama bet ką, kas primena septintojo dešimtmečio stilių – pabrėžtą krūtinę, įsmaugtą liemenį, tunikos, mini ilgis, siauros kelnės ar didesnių apimčių drabužiai su raukiniais, pūstomis rankovėmis, plevėsuojančiais audiniais – tikrai ne jai.
O moteris, nors ir putli, yra dailios figūros: apvalumai – ten, kur reikia, o ne ant juosmens, čiurnų ar skruostų. Ir ji neturi kuo apsirengti?!
Bet šį sezoną aktorė neturėtų skųstis. Mat būtent Ch.Hendricks vaidinama Joana tapo įkvėpimu ir dizainerio Marco Jacobso kurtai „Louis Vuitton” kolekcijai, ir dizaineriui Roland’ui Mouret, ir „Prada” mados namams.
Įsmaugtas liemuo, daili iškirptė, senokai matytas midi ilgis ir dailūs smailianosiai, čiurną pabrėžiantys aukštakulniai laiba grakščia pakulne. Tvidas ir tamprus vilnonis džersis, prilaikantis apvalumus, kad šie nesiūbuotų. Tikras išganymas putlioms gundytojoms!