Žiūrėkite reportažą.„Fotografiją pasirinkau, nes daugiau nieko nemoku“, - juokauja Oksana.
- Fotografijoje dominuoja vyrai. Ar sunku buvo į šią sritį prasibrauti moteriai?
- Daug kas yra vyrų sritis ir daug kas vyrams sekasi lengviau ir geriau. Kai nori, įmanoma viskas. Tikrai nelipau per lavonus ar panašiai.
- Kada pradėjote domėtis fotografija?
- Pradėjau nuo mokyklos fotolaboratorijos. Kiekvieną trečiadienį eidavau vakarais ryškinti juostelių ir spausdinti nuotraukų. Būdama 18 metų, įstojau į Fototechnologijos institutą, kur baigiau nuobodžius mokslus su daugybe chemijos ir fizikos.
Paskui dar metus mokiausi fotožurnalistikos. Tačiau, tiesą sakant, lietuviškų mokslų nelabai vertinu. Manau, kad mokyti turi tie žmonės, kurie išmano daugiau už studentus. Tegul neįsižeidžia buvę mano dėstytojai, tačiau man atrodė, kad aš pati dar juos galėjau pamokyti.
Pradėjusi mokytis, pradėjau ir dirbti. Iš pradžių naudojau daug „fotošopo“, gal net daugiau „fotošopinau“ nei fotografavau. Kurį laiką dirbau televizijoje su kamera, bet paskui supratau, kad tai ne man.
Šešerius metus dirbau vienoje studijoje kaip samdoma fotografė, o prieš porą metų įkūriau savo studiją.
- Kokia fotografijos sritis jums artimiausia?
- Man labiausiai patinka mados fotografija ir portretai. Mados fotografijoje galiu išreikšti save. Man patinka kurti vaizdą, viską tarpusavyje derinti, pradedant modeliu, jo makiažu, šukuosena ir visa tai sujungti į visumą. Tada jaučiuosi kaip kūrėja.
- Su kokiais modeliai jums dirbti lengviausia?
- Su drąsiais ir lanksčiais. Man patinka neįprasti modeliai. Man nesvarbūs žmogaus išmatavimai, daug svarbiau, kaip jis moka save pateikti, kaip dirba.
- Kas yra gera fotosesija?
- Kai pamačius rezultatą širdis dainuoja. Kartais fotosesijos vyksta sklandžiai nuo pat pirmo kadro, o kartais – ne. Kartais pamatau, kad geriausiai pavyksta kažkokie atsitiktiniai kadrai, o ne ilgai planuoti.
- Kokia fotosesija jums įsiminė?
- Viena įdomiausių fotosesijų buvo su Juozu Statkevičiumi. Fotografavome vienam madų žurnalui. Visą dieną praleidome pelkėse, miškuose, karvių garduose ir fotosesijos pabaigoje buvau iki kelių išsitepusi mėšlu. Po darbų neturėjau net kada persirengti, nes iš karto važiavome į restoraną. Turbūt tą vakarą midijų kvapas maišėsi su mėšlo kvapu, bet buvo smagu.
- Ar dažnai peržiūrite savo darbus?
- Turiu didžiulę nuotraukų kolekciją ir kasdien ji vis pasipildo. Nuotraukų dažnai neperžiūrinėju, nesu savo pačios gerbėja.
- Koks yra jūsų darbų pagrindinis bruožas?
- Net nežinau. Pačiai būtų įdomu sužinoti. Asistentė kartą pasakė, kad mano nuotraukos atrodo lyg atskiestos pienu. Paskui visus metus stengiausi fotografuoti kažkaip kitaip, spalvotai, ryškiai.
Esu už natūralią fotografiją, kad kuo mažiau reikėtų retušuoti.