Kalbu visai rimtai: nors ši vieta, kaip sako patys kauniečiai, jų miestui šiek tiek netipinė, „Buon Giorno” iš tiesų niekuo nenusileidžia populiariausioms sostinės vyninėms. Kviečiu jus į gurmanišką kelionę po Kauną.
Itališkas žodis „taverna” (iš lotynų „taberna” – lūšna) reiškia mažą smuklę. Tokioje užeigoje svečiai vaišinami duona, įvairiomis salotomis, užkandžiais, sriubomis, makaronų patiekalais ir panašiai. Vasarą tokia vietelė Kaune jau buvo atidaryta, o švenčių proga duris atvėrė ir vyninė taverna „Buon Giorno”.
Vakarienė ant „palangės”
Staliuką iš anksto rezervavome telefonu – dėl visa pikta, nes esame girdėję, jog savaitės viduryje staliuko gauti čia neįmanoma, visos vietos užimtos.
Atvykęs suprantu, kad greičiausiai šios kalbos nėra iš piršto laužtos: vyninėje pilna vakarotojų. Man ir mano draugams rezervuotas staliukas ant pakylos, tarsi palangė.
Tokie stalai labai populiarūs greitojo maisto įstaigose, kad paskubomis kramtydami vaškinį sumuštinį dar galėtumėte ir praeivius kitapus stiklo apkalbėti.
Prisipažinsiu: iš pradžių pasiūlymas prisėsti prie tokio stalelio, švelniai tariant, nepradžiugino, tačiau vakarui įpusėjus atlyžome, nes supratome, jog geresnio vaizdo negalėjome nė tikėtis. Turiu omenyje visai ne praeivius gatvėje – pro langus galėjome gėrėtis Kauno vaizdais. Tiesa, prie šio kraštovaizdžio pripratę kauniečiai kur kas mieliau vakaroja sulindę į vyninės rūsį.
Valgiaraštis – negausus, tačiau nuoširdus
Metas atsiversti meniu. Jis nelabai gausus, tačiau atrodo parengtas nuoširdžiai. Valgiaraščio viršeliai – iš natūralios odos, patiekalų ir gėrimų pavadinimai (nors ir posmulkiu šriftu) išvinguriuoti ant sendinto popieriaus.
Prieina padavėja priimti užsakymo. Kai tiesiog apipilame pageidavimais, mergina susivokia nepajėgsianti visko atsiminti, todėl po akimirkos grįžta „apsiginklavusi” plačia šypsena ir užrašų knygele.
Vos spėja atsakinėti į mūsų klausimus (esu be galo smalsus) ir nesistengia nuo jų išsisukti. Nuoširdus, kiek naivokas padavėjos elgesys labiau žavi negu erzina. Visuomet sakau: jei ko nors nežinai, geriau taip ir sakyti arba nekaltai klapsėti blakstienomis, o ne vaidinti visažinę.
Kol išalkę laukiame užsakymo, mums atnešamas molinis šaukštas su sūriais krekeriais. Labai smagu, kad buvome taip vaišingai pasitikti. Gaila, kad užkandis ne paruoštas virtuvėje, o pirktinis.
Tik kažkodėl man rodosi, kad kitą kartą čia užsukęs būsiu pasitiktas dar šilčiau, pavyzdžiui, su šiltos duonos užkandžiu su žolelių padažu.
Beje, keli žodžiai apie gėrimus. Mano draugai pasirinko alų, nes jis čia gardus. Aš ragauju „Prosecco”, kurio butelis čia tekainuoja 19 litų.
Verta pagirti šią vyninę ir už tai, jog daugumą meniu siūlomų vyno rūšių „Buon Giorno” šeimininkai importuoja patys. O tai savo ruožtu reiškia, jog vyno kaina yra prieinama.
Beje, pasiūlytas „Prosecco” buvo tikrai vertas dėmesio ir pagyrimų.
Plačiau apie tai žurnale „Stilius“.