Nerimas M.Petruškevičių kamavo ne dėl to, kad jis pasiilgo dėmesio ir pagaliau vėl bus apkalbų centre. Stilistas jaudinosi svarstydamas, kaip žiūrovai įvertins jo pasikeitusią laidą ir jį patį. O Mantas atrodo išties kitoks.
Prieš keletą metų darydamas interviu su užsienio žvaigždėmis klausimus jis užduodavo lietuviškai. Šiandien jau drąsiai kalba angliškai.
Prieš keletą metų jis abejodavo, ar tikrai viena ar kita ponia atrodo stilingai. Šiandien jis užtikrintai rėžia tai, ką galvoja.
„Pastaruoju metu vis išgirstu, kad esu pasikeitęs. Nors pats to gal ir nepastebiu. Tiesa, man norisi subręsti. Nors dažnai dar atrodau nesubrendęs ir man sako: „Mantas dar jaunas, dar naivus.” Kita vertus, nenorėčiau to naivumo prarasti, nes mano darbe jo reikia”, – tikino M.Petruškevičius.
– Ką veikėte tą pusmetį, kai nebuvo laidos?
– Labai daug miegojau. Keldavausi, kada norėdavau. Buvau laimingas, kad niekas man nekvaršina galvos ir neprivalau atlikti būtinų darbų. Eidavau į gatvę su apsmukusiais džinsais, susivėlęs ir man buvo gerai.
Galbūt mažiau duodavau interviu, bet dėmesio gatvėje ir visuomenėje man niekada netrūko. Ir toliau buvau kviečiamas į vakarėlius ir kartais juose dalyvaudavau.
Kita vertus, per tą pusmetį buvau atitrūkęs nuo visko. Su daug kuo nebendravau. Bandžiau atsirinkti draugus. Supratau, kad dirbau ne su tais žmonėmis, su kuriais turėjau dirbti. Supratau, ką galėjome padaryti geriau, bet nepadarėme.
Kai viską apmąsčiau, nusivyliau ne vienu žmogumi. Todėl tą pusmetį kartais būdavau isteriškai susinervinęs. Bet viską užgniauždavau, žinojau, kad niekam tai neįdomu.
Leisdavau sau vieną dieną būti isteriškos nuotaikos, o kitą – šypsotis ir į nieką nekreipti dėmesio.
– Ir kas gi jus nuvylė?
– Žmonių požiūris, bendravimas, kai laida pasibaigė. Tada supratau, kad jai trūko visapusio dėmesio. Nekalbu vien apie laidos prodiuserį. Kol laida išeina į eterį, turi padirbėti daug žmonių. Esu jais nusivylęs. Ne tik mano vieno iniciatyvos norint sukurti gerą laidą reikėjo.
– Kokių spėlionių prisiklausėte, kodėl laida dingo iš eterio?
– Visi sakydavo: na, ir gerai, kad nebėra, nes M.Petruškevičius žodžio nepralemena, nusišneka, sapalioja nesąmones ir taip toliau. Bet aš tų dalykų nesureikšminu. Nepažįstamų žmonių nuomonė man nelabai įdomi. Išskyrus tų, kurie nori man nuoširdžiai patarti.
Aš labai jaučiu žmones ir matau, kada jie sako pagrįstą nuomonę. Nors mano Zodiako ženklas yra Avinas ir ne visada tų patarimų klausau.
– Ar nesunku tokių apkalbų klausytis?
– Man labai patiko Madonnos mintis: neįsileidžiu blogos energijos. Ir man taip pat – pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.
– Pastarąjį pusmetį, matyt, ne kartą teko išgirsti, jog ir jūsų žvaigždė užgeso. Kaip reagavote į tokias kalbas?
– Man į akis taip niekas nesakė, todėl skaudėjo mažiau. Be to, esu įsitikinęs – asmenybių žvaigždė niekada neužgęsta. Ji gali nešviesti eteryje, tačiau švies gatvėje.
Gyvenimą lydi ir pakilimai, ir nusileidimai.
O mano žvaigždė jau žiba ilgai ir manau, dar ilgai neužges.
– Ką pasižadėjote šiais metais daryti kitaip?
– Norėtųsi daug ką daryti kitaip. Tačiau turiu būti įdomus žiūrovui. Tai jau penktasis „Mados reido” sezonas. Retai kada tokios laidos tiek ilgai išsilaiko eteryje. Už tai esu dėkingas žiūrovams. Dėl jų darysiu tai, ko jiems reikia.
Man pačiam norėtųsi daugiau tikrosios mados, tikrojo stiliaus, bet reikia nepamiršti ir gatvės reido. Tiesa, aš pats su mikrofonu gatvėmis nebelakstysiu. Nejaukiai jaučiuosi su mikrofonu gatvėje. Visas Gedimino prospekto balas jau išlaksčiau.
– Ar jūsų liežuvis išliks toks pat kandus?
– Šiuo metu esu ramybės būsenos. Man norisi būti subtilesniam. Tačiau kartais reikia ir aštriai pakritikuoti.
– Ar įsivaizduojate „Mados reidą” be savęs?
– Ne. Net nebijočiau, jei kas užimtų mano vietą. Galėčiau ją ramiai užleisti, nes esu įsitikinęs – „Mados reidas” neatsiejamas nuo manęs. Esu per daug joje įsišaknijęs.
– Geresnio „Mados reido” vedėjo nei Mantas Petruškevičius nebus?
– Tikrai taip.
***
Ką mano žinomos moterys Apie Mantą Petruškevičių?
Mados namų „Cantas” savininkė Jolanta Mikalajūnienė:
„Mantas – nuostabus žmogus. Jis sunkiai prisileidžia svetimus, bet jei pavyksta jį geriau pažinti, supranti, kad jis jautrus, geras, nuoširdus.
Daug piktų žodžių apie jį sakoma, bet turbūt iš lietuviško pavydo. Reikia jį pažinti. Tuomet tikrai nebūtų tiek piktų žodžių ir apkalbų.
Mantas Lietuvos ponias privertė pasitempti, einant į vakarėlį pasipuošti. Jis privertė paisyti mados kultūros ir etiketo. Todėl manau, kad jis rado savo vietą, nišą mados pasaulyje.
Mantas tikrai pasikeitė. Aikštingas, žodžio kišenėje neieškantis jaunuolis bręsta, rimtėja. Keičiasi jo mintys, poelgiai, požiūris į gyvenimą.
Jo žvaigždė dar tikrai neužgeso. Tokie žmonės neprapuola. Jo galvoje pilna minčių, kada nors jis jas realizuos. Aš tuo labai tikiu.”
Profesorė dizainerė Jolanta Talaikytė:
„Jeigu žmogus sugrįžta ir turi ką pasakyti, tegul dirba. Smagu. O ar turi ką pasakyti – pažiūrėsime.
Kad gerai išmanytum sritį, kurioje dirbi, reikalingas profesinis išsilavinimas. Būna išimčių, bet tobulėjimui ribų nėra. Mokslas ir profesiniai pagrindai visuomet praverčia. Mokytis niekada nevėlu. To Mantui ir linkiu.”
Verslininkė Danguolė Stachura:
„Apie Mantą sunku papasakoti keliais sakiniais. Jis visoks. Drąsus ir tvirtas – nebijo būti savimi, nebijo būti nei protingas, nei kvailas, o tai – stiprių žmonių savybė. Žinoma, Mantas kūrybingas.
Jis negali užgesti jau vien dėl beprotiško entuziazmo, noro eiti į priekį, gražaus gyvenimo vizijos, meilės žmonėms. Joks pyktis ar pavydas nepajėgus sustabdyti siekti svajonių, kai jos gražios. O Manto tik tokios ir yra.”