Kodėl gražuolės dievina Sohą?

Ypač jei esi mados vilkė ir dizainerių salonų lentynų šlavėja, dievini „loftus”, šiuolaikinį meną ir lengvus pašnekesius prie kavos. Būtina pažinti išskirtinę Manhatano vietą – Soho kvartalą.

Manekenė ir televizijos veidas Giedrė Rusytė, persikrausčiusi į Niujorką, neslepia savo jausmų: „Dievinu Sohą.”

„Jis suteikia tokį jausmą, kokio nerasi jokioje kitoje Manhatano vietoje”, – tikina praeityje garsi manekenė Svetlana Griaznova, anksčiau gyvenusi Soho širdyje.

Nors Svetlana dabar – trijų vaikų motina, persikėlusi į gerokai konservatyvesnę aplinką Parko aveniu, ji vis dar prisiekinėja, kad mieliausia Manhatano vieta jai išliko Sohas.

„Sohas yra geriausia vieta apsipirkti, be to, aš dievinu šios vietos elegantišką architektūrą iš metalo konstrukcijų, akmeniu grįstas gatves ir menišką jo dvasią”, – sako iš Lietuvos kilusi gražuolė.

Šių dienų menas čia yra ne kiekvienam įperkamas, bet ore vis dar sklando tų laikų aura, kai tarp Soho gamyklų ir sandėlių, dabar virtusių „loftais” už 4 milijonus dolerių, siautėjo garsus išeivijos menininkas Jonas Mekas su Jurgiu Mačiūnu ir jų nutrūktgalviškos idėjos.

Jeigu dabar užeitum į Vusterio (Wooster St) gatvės 80-ąjį namą, kurį prieš 40 metų lietuviai buvo pavertę meno traukos centru, galėtum įsigyti ne „Fluxus” judėjimo kūrinį, o kašmyro šalikėlį už 400 litų drabužių parduotuvėje „Christopher Fischer”.

Sohas yra tikras rojus, jei turi šlamančiųjų dizainerių rūbams.

Vienuose salonuose parduodami negirdėtų menininkų darbai, bet jų kūrinius galima įsimylėti iš pirmo žvilgsnio. Kitos vitrinos šviečia garsiais pavadinimais „Prada”, „Chanel” ar DKNY. Kaip atsispirti galimybei nugriebti Donnos Karan drabužį ne kur nors, o pačiame Niujorke? Ten, kur dizainerė jį ir sukūrė!

Kad galėtum mėgautis Sohu, nebūtina stora piniginė.

Seniau ši vieta nebuvo mėgstama turčių. Atvirkščiai, čia veikė vien apšvietimo pramonės įmonės, kuriose dirbo paprasti darbininkai. Tais laikais Sohas buvo žinomas kaip „šimto akrų pragaras”, nes darbo sąlygos gamyklose buvo nepakeliamos, užkimštose gatvėse vis kildavo gaisrai.

Praėjusio šimtmečio viduryje net buvo siūloma sulyginti šį rajoną su žeme ir pa-statyti kažką „gražesnio”.

Tačiau vėliau požiūris pasikeitė. Pramoniniai pastatai iš geležies ir ketaus netikėtai tapo įdomios architektūros pavyzdžiais, kuriuos reikia tausoti.

1973-iaisiais rajonas gavo dabartinį pavadinimą „Soho”. Tai trumpinys iš „South of Houston Street” (į pietus nuo Hjustono gatvės). Būtent ten prasideda dabartinė mados ir restoranų meka.

Jei nežinai, kur eini, gali labai greitai užstrigti tarp turistų su prekių maišeliais Brodvėjaus atkarpoje ar tarp gatvės prekystalių Prinso gatvėje (Prince St).

Verta pasivaikščioti šalutinėmis gatvėmis, paieškoti užkaborių, kuriuose apsiperka tikri niujorkiečiai, prisėsti ant suoliuko prie kavinės ir išgerti kavos ne iš „Starbucks”, o iš paprastos kavinukės, kepančios skanius sausainius su šokolado gabaliukais. Tada giliai įkvėpti ir nusišypsoti: Sohas tapo tavo ištikimu draugu.

Nenuostabu, kad prieš gaudama Soho pavadinimą ši vieta buvo vadinama „Cast Iron District” – tai yra Ketaus, kitaip tariant, geležies lydinio su anglimi, rajonu.

Šiame nedideliame žemės plote yra didžiausia ketaus architektūros sankaupa pasaulyje – daugiau nei 250 pastatų.

XIX amžiuje ketus būdavo naudojamas kaip senesnių pastatų dekoracija, vėliau tapo įprastas Soho pastatų statyboje. Su ketumi lengva dirbti, be to, jis atsparus gaisrams ir pigesnis nei akmuo ar plytos.

Vienas tipiškiausių pavyzdžių – fasadas, 1890-aisiais sukurtas architekto Richardo Bergerio (112 Prince St). O smagiausias jis, nes prieš 35 metus vienas menininkas pasiūlė ant šoninės plikos plytų sienos nupiešti didžiulę freską „trompe l’oeil” stiliumi (taip vadinama optinė apgaulė, kai iš tolo sunku atskirti, ar tai, ką matai, yra tikra, ar tik iliuzija).

Richardas Haasas ant sienos nupiešė prašmatnų fasadą su kolonomis ir langais. Beje, į freską jis įmontavo du tikrus langus. Ne taip paprasta iš pirmo žvilgsnio juos atskirti nuo nupieštų greta.

Bet ne viskas Sohe yra iš ketaus. Pakelkite galvą, kai prieisite „Mango” parduotuvę (561 Broadway). Ji įkurta pastate „Little Singer Building” su spalvotu fasadu iš plieno ir terakotos lipdinių. Net apsipirkinėjimas čia yra architektūriškai stilingas.

Prancūziškame restoranėlyje „Balthazar” ar itališkame „Cipriani Downtown” išvysti Niujorke viešintį aktorių Leonardo diCaprio ar vakarieniaujančius atlikėjus Beyonce ir Jay Z yra taip pat įprasta, kaip Vilniaus „Cozy” bare aptikti Ericą Jennings ir Jurgį Didžiulį.

Nereikia manyti, kad Holivudo žvaigždės valgo atkirai nuo mirtingųjų. Soho rajone jie yra tokie patys kaip visi. Tik pinigų, žinoma, turi daugiau, todėl gali apsistoti geruose viešbučiuose.

Pavyzdžiui, „Mercer” (147 Mercer St) yra prabangiausias viešbutis Sohe, kuris net neturi iškabos. Reikia žinoti, ką slepia raudonų plytų sienos, kur pigiausias kambarys parai kainuoja apie 1700 litų.

„Truputį” brangiau nakvynė kartą atsiėjo aktoriui Russellui Crowe. Prieš penketą metų jis čia pašėlo ir supykęs telefonu užvožė viešbučio šveicoriui, nes iš kambario negalėjo prisiskambinti į gimtąją Australiją. Už savo elgesį R.Crowe sumokėjo 11 milijonų dolerių.

Turbūt dar atsimenate kone dešimties metų skandalą, kai aktorė Winona Ryder buvo pagauta vagianti dizainerių drabužius? Soho parduotuvė „Inven.tory” (237 Lafayette St) iki šiol iš to juokiasi ir savo jaunų dizainerių parduotuvėje pakabino didžiulį plakatą „Apsipirk kaip Winona”.

Čia gali apsirengti niujorkietišku stiliumi už kainą, kuri nepaliks jūsų alkanų. Pavyzdžiui, balti aulinukai tarsi iš 1993-iųjų – 95 JAV doleriai ir dar 30 proc. nuolaida.

Kita ne itin brangi, bet be galo įdomių drabužių, rankinių ir aksesuarų prikišta vieta – „Loopy Mango” (78 Grand St). Nepakartojamo interjero parduotuvė duris atvėrė tik šią vasarą.

„Čia daug japoniško stiliaus, bet nemažai ir dizainerių iš Europos”, – „Stiliui” sakė besišypsanti savininkė japonė Waejong.

Į Sohe įsikūrusią „Prada” parduotuvę (575 Broadway) veržiasi tiek kerės bredšou (Kerė Bredšou – filmo „Seksas ir miestas” herojė. – Red.), tiek įdomios architektūros mėgėjai.

Apie „Prada” rūbų kainą ir grožį žino visas pasaulis, bet pamatyti šią 2100 kvadratinių metrų erdvę Sohe – privaloma. Futuristinės parduotuvės dizainą kūrė olandų modernistas Remas Koolhaasas.

„Prada” centre – banga iš zebrano medžio, prasidedanti pirmajame aukšte ir dūžtanti apatiniame, kartais virstanti tribūna mados šou amfiteatre.

Šioje parduotuvėje spoksotojus labiausiai domina garsiosios permatomos „Prada” matavimosi kabinos. Užtenka paspausti mygtuką ir jos tampa matinės. Tačiau ten pateksi tik tuomet, jei drįsi pasimatuoti pusantro tūkstančio dolerių kainuojantį „Prada” kostiumą.

Panašų „stebuklingą stiklą” galima išbandyti ir užsukus į elegantišką, bet tikrai ne per brangų barą „89” (89 Mercer St), esantį kaimynystėje. Ten visi tualetai iš permatomo stiklo. Bet įeini į vidų ir įvyksta „stebuklas”.

Kol praeiviai stumdosi Brodvėjaus, Prinso ir Springo gatvėse, pasuk į tylią akmenimis grįstą Krosbio (Crosby St) gatvę.

Ji kažkokiu būdu išliko nepaliesta komercijos. Čia aukštyn lipa senos gaisrininkų kopėčios, pritvirtintos prie geležinių XIX amžiaus gamyklų fasadų.

Kavinės atrodo tarsi kažkieno namai. Pavyzdžiui, „Saturdays Surf NYC” (31 Crosby St) ar „Crosby Tapas Bar” (33 Crosby St). Paprastą vidurdienį net praeivių čia beveik nėra, nebent vienas kitam pamoja koks paštininkas ant dviračio ir nuobodžiaujantis durininkas.

Pradėjus temti gatvę nušviečia užkurtas židinys jaukiame „Savoy” restorane ant kampo su Prinso gatve. Jei turi laiko prisėsti pavartyti žurnalų ir senų knygų ar nori pasitikrinti elektroninį paštą, užeik į „Housing Works” knygyną su kavine (126 Crosby St). Čia kvepia knygų puslapiais ir kavos pupelėmis.

Dauguma galerijų iš Soho jau seniai išsikraustė. Bet kelios liko.

Užsukęs į Williamo Bennetto galeriją (65 Greene St) gali išeiti su Salvadoro Dali, Pablo Picasso ar Joano Miro paveikslu. Ir vos už kelis šimtus dolerių! Taip yra todėl, kad tai – giliaspaude daryti darbai.

Bet kiekvienas spaudas sunumeruotas ir, svarbiausia, pasirašytas autoriaus.

Jei dievini fotografiją ir muziką, nepraleisk progos užeiti į „Morrison Hotel” galeriją (124 Prince St), kur nuolat pristatomos garsiausių muzikantų nuotraukos.

Sohe savo galeriją turi ir garsiausias pasaulyje gamtos fotografas Peteris Likas (419 W Broadway). Tokio grožio gamtos vaizdų, kaip jo didžiulėse ryškiose nuotraukose, nepamatysi net... gamtoje.

Jei nuo parduotuvių ir kainų sukasi galva, geriausia vieta atsipalaiduoti Sohe – nepriklausomų ir neamerikietiškų filmų kino teatras „Angelika” (18 W Houston St).

Čia nesutiksi gražuolių su aukštakulniais, įsivaizduojančių, kad jos – „Sekso ir miesto” herojės.

Šiame filmų centre 21 metus renkasi kinomanai ir bohemiškos dvasios niujorkiečiai.

Jei įkvėpus kino juostų oro norėsis gyvai pamatyti kažką, kas kadaise matyta filmuose, galima nužingsniuoti keletą gatvių iki itališkos „Vesuvio” kepyklėlės (160 Prince St).

Melsvai žalsvos spalvos fasadas atrodys kažkur matytas. Nenuostabu, nes be jo neapsiėjo ir „Krikštatėvio”, ir „Sopranų. Mafijos kronikos”, ir netgi serialo „Seksas ir miestas” režisieriai.

Manekenė Giedrė Rusytė:

Man patinka Soho antikvariatai, gatvių prekeiviai ir maži turgeliai. Daugiausia jų yra ten, kur susikerta Brodvėjaus (Broadway) ir Grando (Grang St) gatvės. Tai yra įdomiausia ir mano mėgstamiausia vieta Sohe.

„Aqua Grill” (210 Spring St) yra puikus jūrų gėrybių restoranas su didžiuliu austrių baru.

„L’Ecole” (462 Broadway) – prancūziškas restoranas, kuriame patiekalus gamina būsimieji garsūs virtuvės meistrai, besimokantys Prancūzijos kulinarijos institute Niujorke. „The Room” (144 Sullivan St) – puiki vieta pasimėgauti kokteiliu ir susitikti su draugais.

Meno galerijos. Sohe jų yra daug, bet jų pavadinimai nuolat keičiasi, todėl reikia tiesiog būti čia ir dabar.

„Amarcord Vintage Fashion” (252 Lafayette St) parduotuvėje verta apsilankyti, jei patinka vintažinis stilius. Čia suvežti rinktiniai senoviški drabužiai iš Europos. Daugiausia – iš Italijos, iš kur kilę parduotuvės savininkai.

„Foravi” (542 Broadway) yra salonas, kuriame prekiaujama darbais iš mados savaičių kolekcijų, bet trečdaliu pigiau nei kitur. Čia įsigyti rūbų ateina stilingi niujorkiečiai, o kartais ir žvaigždės.

Manekenė Svetlana Griaznova:

Mano mėgstamiausias japonų restoranas Sohe yra „Tomoe Sushi” (172 Thompson St). Jis yra labai mažas, ir jei nežinai, kur jo ieškoti, vargu ar rasi, nes virš įėjimo net nėra iškabos. Bet jame visada pilna žmonių, o virtuvė – autentiška japoniška.

„Balthazar” (80 Spring St) yra Paryžiaus dalelė Niujorke. Geriausias prancūzų restoranėlis.

„Cipriani Downtown” (376 W Broadway) yra nuostabus italų restoranas su skaniausiais „beliniais” – šampano ir persikų sulčių kokteiliais. Oi, kaip skanu! Virš restorano veikia privatus klubas „Upstairs” – į jį įmanoma patekti, jei ką nors pažįsti arba patinki durininkui. Čia gali pasilinksminti su garsenybėmis ir tiesiog smagiais niujorkiečiais.

„Kirma Zabete” (96 Greene St) – šioje parduotuvėje surinkti geriausių dizainerių drabužiai, parduodami geriausia kaina. Šios parduotuvės užsakovas turi nuostabų stiliaus pojūtį. Man ten patinka VISKAS!

„Barney’s CO-OP” (116 Wooster St) – tai parduotuvė su daugybe naujų jaunų dizainerių drabužių.

„Topshop!” (478 Broadway). Dievinu stilių maišalynę šioje parduotuvėje. Čia visada randu ką nors smagaus. Parduotuvė keturių aukštų, todėl čia gali praleisti visą dieną!

„Calypso” (426 Broome St) – tai bohemiško-hipiško-madingo („boho-hippie-chic”) stiliaus rojus moterims, vyrams ir vaikams.

„Intermix” (98 Prince St) – puiki parduotuvė, jei ieškai stilingų drabužių, papuošalų ir batų.