Dizainerė 1989 metais iš Vysbadeno persikėlė į Berlyną. Ne dėl mados, o iš meilės savo dabartiniam vyrui. Ji atsisakė karjeros Vysbadeno „Elise Toppell” – vienuose geriausių Vokietijos mados namų.
1990 metais Berlyne ji sukūrė savo pirmąją kolekciją, kuri turėjo tokį didelį pasisekimą, kad moteris nusprendė atidaryti parduotuvę. Greitai Anna tapo viena garsiausių Berlyno dizainerių.
Jos sukurtais drabužiais mėgsta puoštis nemažai žinomų Vokietijos pramogų, televizijos, kino įžymybių, taip pat turtingų verslininkių. Pati dizainerė šalies įžymybe tapo sukūrusi kelis įspūdingus vakarinius drabužius Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
Dizainerė kuria drabužius normalios figūros moterims.
„Aš kuriu moterims, su kuriomis galima susitapatinti, – aiškina mados kūrėja. – Nesvarbu, kokia įspūdinga ar graži suknelė. Svarbiausia moters kūno dalis vis tiek lieka galva...”
Gero stiliaus dizainerė nesieja su pinigais. Kiekvienos moters spintoje turėtų būti mėgstamų drabužių, kuriuos galima derinti su kitais ir išgauti naujus ansamblius. Pirkti drabužius tuomet, kai vargina prasta nuotaika, pasak jos, griežtai draudžiama.
– Vienas naujos jūsų knygos „Tiesiog gerai apsirengusi” skyrius pavadintas „Viskas tik teatras”. Jame kritikuojate liesų modelių pasaulį. Ką patartumėte moterims, kurios pasiduoda badauti skatinančiam mados pasaulio diktatui?
– Patarčiau joms paklausti dešimt pirmų sutiktų vyrų, ar liesos manekenės jiems atrodo patrauklios. Po to moteris galės ramiau žvelgti į save.
– Ar yra būdų išmokti palankiau vertinti savo išvaizdą?
– Man įdomiausi – nestandartiniai kito žmogaus išvaizdos ypatumai. Mylimo žmogaus ypač gražūs atrodo jo mažyčiai trūkumai, pavyzdžiui, apgamas. Mus nebūtinai traukia tobulybės. Visi esame ypatingi tuo, kuo skiriamės nuo kitų.
– Ką patartumėte apkūnokai moteriai, kuri nori įsigyti elegantišką vakarinę suknią?
– Tai priklauso ir nuo moters, ir nuo progos. Patarčiau atsistoti prieš veidrodį ir pasvarstyti, ką ji turi gražaus. Jei moteris turi gražų kaklą, ji turėtų pasirinkti suknią, kuri atskleistų šį jos privalumą.
Bet kuriuo atveju siūlau batus ir drabužius pasimatuoti likus kelioms dienoms iki svarbios progos. Nepatartina lemtingą vakarą apsivilkti naują drabužį, su kuriuo net nebandėte judėti. Kad pajustumėte, ar drabužis jums tinka, reikėtų apsirengus jį atlikti kokį nors kasdienį veiksmą, pavyzdžiui, užsimetus skraistę supjaustyti salotas. Tada greitai suprasite, ar gerai jaučiatės vilkėdama tokį drabužį.
Plačiau apie tai žurnale „Stilius”.
Parengė Gražina Vasiliauskienė