Per pietus apsipirkimo karštinė vis dėlto įgavo įprastą pagreitį, ir prekybininkai jau trynė rankas. Daugelis jų per penkias išpardavimų savaites (nuo sausio 12 iki vasario 16 d.) tikėjosi atsigriebti už tai, ką dėl užklupusio speigo ir sniego prarado per metų pabaigos šventes.
Gal todėl nukainojimai Paryžiuje buvo solidūs nuo pat pirmos dienos – kad nugeibusi apyvarta kaip galima greičiau atsigautų.
Kai kurioms prekėms, pavyzdžiui, „Gucci”, „Sergio Rossi”, „Manolo Blahnik” ir „Jimmy Choo” bateliams, „Chloe” rankinėms galiojo 50 procentų nuolaida.
Tokiu dosnumu, žinoma, pasižymėjo ne visos parduotuvės ir prekės ženklai.
Štai kašmyro trikotažo salonai „Eric Bompard” suteikinėjo vos 25 procentų nuolaidas, bet pirkėjų vis vien buvo gulte apgulti. Suprantama: šio prekės ženklo megztukas puikiai atrodys, nesivels nešiojamas ir penkerius ar daugiau metų.
O Prancūzijoje gaminamų tvarių ir nepigių apie 1000 litų kainuojančių klasikinių formų batų „Paraboot” parduota labai nedaug. Dalis amžinos klasikos paprasčiausiai nebūna nukainojama. Nė vienu centu.
Universalinės Paryžiaus parduotuvės pirmąją išpardavimų dieną laukė tik šiek tiek mažiau žmonių nei Vilniuje yra gyventojų.
„Printemps” pirmąją dieną apsilanko apie 150 tūkstančių, o „Galleries Lafayette” – 300 tūkstančių pirkėjų. „Printemps” parduotuvėje pirmąją išpardavimų dieną tekstilės gaminys buvo parduodamas kas sekundę, o kas 3 sekundės nuo prekystalio dingdavo batų pora.
Didžiąją nuolaidų medžiotojų dalį sudaro moterys. Vyrai į išpardavimus žvelgia šalčiau, nors ką nors įsigyti per išpardavimus vis dėlto tikisi net 85 procentai prancūzų. Vyrai paprastai labiau linkę lėkti į buitinės technikos parduotuves ir griebti nukainotą televizorių arba skalbimąją mašiną.
Ne viena prancūzė pirmąjį išpardavimų trečiadienį – jie visuomet prasideda šią savaitės dieną, vyriausybei paskelbus specialų dekretą – pasiima laisvą dieną. Kitos moterys trečiadieniais apskritai nedirba, nes vaikai tą savaitės dieną Prancūzijoje neina į mokyklą.
Plačiau apie tai žurnale „Stilius”.