Prieš pusę metų Dievo akivaizdoje vienas kitam su Aiste prisiekėme amžiną meilę. Ar kitaip jaučiuosi? Regis, viskas taip pat. Juk vestuvės nebuvo koks nors beprotiškas įvykis. Ilgai draugavome, žinojome, kad vieną dieną susituoksime. Buvome sąmoningi, suvokėme, ką darome. Tačiau, be abejo, tai – įsimintiniausia diena praėjusiais metais.
Ir vestuvinį žiedą nešioju. Pasidžiaugti juo kelias valandas ir nukišti į stalčių? Net nekilo tokių minčių. Kaip ten juokaujama? Žiedas juk piršto nespaudžia.
Mano ir žmonos santykiai visiškai nepasikeitė. Kaip ir visi jaunavedžiai, laukiame vaikų. Gal šie metai mums bus dosnūs?
* * *
O kol kas gyvename mintimis apie naują kolekciją – juk po poros mėnesių vyks „Mados infekcija”. Jau septintą kartą dalyvausime šiame mados festivalyje. Turiu prisipažinti, kad ilgai svarstėme, ar rodyti kolekciją ant podiumo. Ar reikia to Lietuvai? Galbūt verčiau ieškoti naujų savo kūrybos pateikimo formų?
Juk į kolekcijos kūrimą investuoji savo pinigų, nerviniesi, išleidi modelius ant podiumo, o galbūt to niekam nereikia.
Seniai žinojau, kad jeigu žmogaus kas nors netenkina, jis privalo ieškoti naujų išraiškos formų. Mėginsime.
Per žiemą nesnaudėme kaip meškiukai, bet svarstėme, dėliojome prioritetus. Noriu kurti ir iš to gyventi, tobulėti, pateikti vis naujų idėjų. Nesugebėčiau kurti, po to bandeles kepti, kad pragyvenčiau. Noriu, kad mano kūryba būtų reikalinga, kad ja domėtųsi, kad ją pirktų.
* * *
Pastebėjau, kad kinta požiūris į madą. Nemažai žmonių emigravo. Jų vertybės ir poreikiai kitokie. Vadinasi, turime keistis ir mes – tie, kurie liko. Kai pasikalbu su jaunais dizaineriais, suprantu, kad jie mąsto visai kitaip nei mano kartos kūrėjai. Pamenu, mūsų tikslas buvo sukurti, parodyti kolekciją „Mados infekcijoje”, kad ją pastebėtų, įvertintų, kad apimtų pasididžiavimas. Tai prilygo svajonės išsipildymui. Dabar jaunimas turi vieną tikslą – baigti mokslus ir išvykti į užsienį. Visai kitoks požiūris, kitokie prioritetai.
Todėl suvokiu, kad privalome keistis. Nebegalima kurti iš idėjos, pristatyti kolekciją ant podiumo ir laukti kliento. Ieškosime naujų būdų. O kam reikia to viešo, gyvo pristatymo? Gal kur kas tikslingiau nufotografuoti ar nufilmuoti kolekciją? Išsiunti nuotraukas ir vaizdo medžiagą žurnalistams, užsienio mados portalams, ir viskas. Kodėl gi ne? Gal net ir komerciškai naudingiau būtų: mažiau išlaidų, daugiau skirta tikslinei grupei.
Ar mane ištiko krizė? Ne, taip savo būsenos nepavadinčiau. Mada įtraukia, nenoriu iš jos niekur bėgti.
* * *
Netgi taip madinga ekologiškumo banga nėra mums palanki. Mes jai priešinamės. Kodėl? Ji neskatina ieškoti naujų kūrybos formų, progreso, mažina vartotojiškumą. Viską perdirbti, prikelti daiktą antram gyvenimui... Drabužių dizaineriui tai – peilis. Be to, ekologijos idėja išsigimsta. Daugelis tuo žodžiu spekuliuoja, tikėdamiesi privilioti klientų, nors nieko ekologiško jų gaminyje nėra.
O ką darai, kai nesi patenkintas sąlygomis? Keiti save. Tik nuo savęs reikia pradėti. Todėl didžiausias iššūkis dabar – atrasti naują prasmę ir naujų drabužių kolekcijų pateikimo formų.
Mūsų linija aiški – džinsas, džinsas, džinsas. Jis yra pagrindas. O toliau žiūrėsime, ką galime padaryti. Svarbiausia, kad tikime tuo, ką darome. O kai tiki, randi ir galimybių.
Parengė Aušra Filipavičiūtė, Tomo Bauro ir Ramūno Danisevičiaus nuotr.