Egidijos darbo kalendoriuje šiuo metu boluoja tuščios grafos. Į jį moteris nerašo nei dalykinių susitikimų, nei verslo kelionių ar tarptautinių parodų. Jos galva šiuo metu užimta buitiškesniais dalykais: verslininkė augina šeštą atžalą – dukterį Liuciją.
„Kitą mėnesį mūsų mažajai bus dveji metai. Tiek laiko ir esu namuose. Visą ūkį dabar tempia vyras. Esu jam labai dėkinga, kad po ilgos pertraukos turiu galimybę kuo daugiau laiko praleisti su vaikais. Tik su pirmagimiu namuose buvau trejus metus – kitų neauginau tiek ilgai. Vaikai pasipylė vienas po kito, skubėdavau grįžti į verslą.
Dabar, augindama Liuciją, matau, kad visai kitaip gyvenimas klostosi, kai mama namuose. Vaikams labai reikia mamos”, – pasakojo Egidija.
Kartu su vyru Kęstučiu moteris susilaukė dviejų sūnų ir keturių dukterų. Vyriausi vaikai jau pasirinko gyvenimo kelią: vienas sūnus ISM vadybos ir ekonomikos universitete studijuoja ekonomiką, o duktė, kuri šįmet gaus brandos atestatą, rengiasi Kaune studijuoti maisto technologiją.
E.Vaicekauskienė – puikus pavyzdys, kaip įmanoma suderinti ir motinystę, ir karjerą. Tačiau stebuklingų receptų ji sako neturinti.
„Mums visiems atseikėta 24 valandų para. Jei nori ko nors pasiekti, svarbiausia susidėlioti prioritetus. Mūsų šeimoje didžiausia vertybė – tikėjimas. Namuose ne tik skaitomas Šventasis Raštas, bet ir kas vakarą kalbamos maldos, sekmadieniais einame į bažnyčią.
Per tikėjimo tiesas vaikams galima suprantamai paaiškinti daug sudėtingų dalykų. Tai – gyvenimo kelrodis. Dešimt Dievo įsakymų – tai ne kas kita, kaip nuolatinis kvėpavimas į nugarą, nuorodos, kaip atlikti pareigą Viešpačiui.
Tikėjimo tiesos verčia turėti įsipareigojimų, atsakomybės jausmą. Šie gyvenimo svertai brandina ir tobulina asmenybę. Mėgstu kartoti: tikėjimas neapsaugo nuo sunkumų, bet padeda juos įveikti”, – savo gyvenimo filosofiją dėstė verslininkė.
Beveik prieš ketvirtį amžiaus sukūrusi šeimą, Egidija net nemanė, jog su vyru teks nerti į verslą. Jauna šeima glaudėsi pas tėvus. Čia vienas po kito gimė vaikai.
„Buvo įdomūs ir pakylėjimo kupini laikai. Sąjūdis, atgimimas, atkurta Lietuvos nepriklausomybė, dideli norai, svajonės... O kai nori, ieškai galimybių.
Labiausiai su Kęstučiu svajojome turėti savo namus. Iš pradžių atidarėme maisto prekių parduotuvę, paskui vyras Rumšiškėse nupirko neveikiančią bendrovę. Dar vėliau vienas vokietis pasiūlė prekiauti mėsos perdirbimo įranga. Nuo to viskas ir prasidėjo”, – šešioliktus metus besitęsiančia „Nemateko” sėkmės istorija dalijosi bendrovės direktorė.
* * *
– Kokiomis vertybėmis grindžiamas jūsų verslas?
– Tikėjimu. Verslas – tai ta vieta, kur geriausiai patikrinamos žmogaus vertybės. Ir tai vyksta nepertraukiamai, visą parą. Verslas – ne naujausi įrenginiai ir ne modernios technologijos, o žmonės. Kaip su jais bendrausi, kaip su jais elgsiesi, tą ir turėsi.
Tiek šeimoje, tiek versle vadovaujuosi tomis pačiomis vertybėmis. Visi mano sprendimai priimami laikantis krikščioniškų tiesų.
– Ar jūsų verslo sėkmei didelę įtaką turėjo bendramintis sutuoktinis?
– Tuokdamasi dar nežinojau, jog drauge kursime verslą. Santuokoje sunku numatyti planus – juk kiekvieno gyvenimas banguoja skirtingu ritmu. Tačiau gerai tai, kad mus su vyru sieja bendri interesai, kad galime susikalbėti, kad abu esame atradę Dievą. Jei tik aš būčiau tikinti, o vyras – ne, nemanau, jog būtų lengva kartu gyventi.
– Kaip tikėjimas jums padėjo susidoroti su kliūtimis, kurių, net neabejoju, buvo versle?
– Esu įsitikinusi, kad tik įveikdami sunkumus mes augame ir tobulėjame. Versle svarbiausia – pastangos ir nuoširdumas. Kad gerai skambintume fortepijonu, turime daug ir sunkiai dirbti, stengtis. O sėdėdami šalia fortepijono ir tik žiūrėdami į natas nieko neišmoksime.
Daugelis mano, kad verslininkai – darboholikai. Mūsų šeimoje labai aiškiai skiriama, kur darbas, o kur – poilsis. Mes nedirbame sekmadieniais – juk ir Šventajame Rašte sakoma, kad sekmadienį reikia švęsti.
– Susikūrėte saugų gyvenimą, jūsų vaikai gali studijuoti prestižiniuose universitetuose.
– Pinigai nesukuria saugumo. Mes su vaikais dažnai kalbamės šia tema. Seneliai buvo tremtiniai. Juos išvežė pusnuogius gyvuliniais vagonais. Todėl mūsų šeimoje visi žino, kad ką šiandien turi, rytoj gali nebeturėti. Viskas yra laikina.
Už pinigus galima įsigyti namą, automobilį, tačiau saugumo – ne. Aš labiau džiaugiuosi, jog vaikai perima mano ir vyro vertybes. Mes skatiname juos rinktis tokį gyvenimo kelią, kuris būtų mielas širdžiai. Niekuomet nesakėme, kad tegul studijuoja tai, kas madinga, pelninga ir užtikrintų turtingą ateitį.
Pinigai negarantuoja laimingo gyvenimo. Laimės suteikia tikėjimas tuo, ką darai, vertybėmis, kurios neverčia tavęs ieškoti kompromisų su savo sąžine.
– Prieš penkerius metus buvote išrinkta geriausia Lietuvos verslininke, esate Šlovės galerijos laureatė. Kas jums svarbiausia versle?
– Turėti svajonę. Mano ir vyro svajonė buvo gyventi geriau. O kai turi svajonę, ieškai būdų, kaip jos siekti, ką daryti, kad ji kuo greičiau priartėtų. Tai turi būti neatsiejama nuo asmeninių įsitikinimų.
Versle svarbu ir bendraminčių komanda, nes vienas nieko nepasieksi.