Tikrai nepasakytum, kad šiai moteriai šiemet sukaks 54-eri.
B.Venus juodi plaukai vešlūs, kūnas stangrus, o įkypos akys (ji turi indėnų kraujo) žaižaruoja seksualumu.
Kad išsaugotų tvirtą kūną, šviesų protą, o širdį – laimingą, ji kasdien lanko meistro iš Latvijos Jurijaus Smaltzoffo baleto studiją.
„Jis Los Andžele yra tarsi mano šeima”, – kone hipnotizuojamu balsu „Stiliui” pasakojo B.Venus.
Ji gyvena nedideliame, bet stilingame bute Beverli Hilse. Čia viskas dekoruota juodomis ir baltomis spalvomis. Vos įėjus pasitinka didelė įrėminta nuotrauka, kurioje į tolį žvelgia B.Venus ir H.Milleris.
Dievinantieji šio rašytojo provokuojamą kūrybą, išverstą ir į lietuvių kalbą, negali pamiršti įspūdingos juodaplaukės – paskutinės H.Millerio meilės.
1975-aisiais, kai H.Milleriui buvo 83-eji, jis įsimylėjo šešiasdešimčia metų jaunesnę aktorę. Tuo metu jo jėgos jau seko, bet įsiplieskę jausmai prikėlė H.Millerį naujam gyvenimui.
Lemtingas susitikimas pakeitė ir B.Venus gyvenimą. Jauna aktorė nusprendė atsiduoti kūrybai, išmoko mylėti savo kūną, nebijoti erotikos ir aistrų. Ji parašė dvi didžiulės sėkmės sulaukusias knygas apie seksą ir žmonių santykius „Viliojimo paslaptys”. Vienoje jų B.Venus patarinėjo vyrams, o kitoje – moterims.
– Brenda, kodėl nusprendėte, kad vyrams reikėtų patarimų, kaip bučiuoti, mylėtis, skaityti moters kūno kalbą? – „Stilius” paklausė B.Venus.
– Kai reklamavau savo pirmąją knygą „Brenda, brangiausioji”, dalyvavau ne vienoje televizijos ir radijo laidoje.
Viena moteris paskambino ir paklausė: „Kodėl jums neparašius knygos, kurioje paaiškintumėte vyrams, ko norime mes, moterys?” Netrukus pradėjau kelionę po pasaulį, kad to paklausčiau vyrų ir moterų. Greitai paaiškėjo, kad daugeliu klausimų jie nesutaria. Žodžiu, pagrindinė bėda, pasirodo, yra komunikavimas.
Norint, kad seksas būtų puikus, būtina bendrauti ir mokėti skaityti kūno kalbą. Mano knygos yra pagalbinė priemonė partneriams, kad jie geriau vienas kitą suprastų ir ne tik suartėtų seksualiai, bet ir patirtų tarpusavio ryšio palaimą.
– Parašėte dvi knygas apie tai, kaip būti geru meilužiu – tiek moterims, tiek vyrams. Tačiau sakoma, kad moterims net nereikia labai stengtis. Ar tai tiesa?
– Nors moterims lengviau įvilioti vyrą į lovą, kad seksas būtų puikus, reikalingi įgūdžiai ir pastangos. Ką pasėsi, tą ir pjausi!
Turiu galvoje, kad gausi tai, ką pats investuosi į santykius. Jei nori patirti nepamirštamų išgyvenimų, turi aktyviai jų siekti. Reikia dirbti kiekvieną dieną, skirti tam laiko, energijos, dėmesio ir pagarbos.
Aš visada noriu mylėtis tik su savo geriausiu draugu. Santykiai negali plėtotis, jei jus sieja tik geismas, bet nėra draugystės ir pagarbos. Jei esate geriausi draugai ir jaučiate tarpusavio ryšį, visa kita savaime susidėlioja į savo vietas.
– Kokia buvo reakcija Jungtinėse Valstijose, kai pasirodė jūsų knyga?
– Neįtikėtina! Iš pradžių leidėjai manė, kad nuo lentynų bus šluojama tik knyga moterims, o patarimai vyrams bus sutikti santūriai. Jie gerokai nustebo, kai „Viliojimo paslaptys vyrams: kaip tapti geriausiu meilužiu tavo moters gyvenime” tapo bestseleriu.
Kai šalyje pristatinėjau knygą, įlipdavau į lėktuvą ir matydavau vyrus, skaitančius ją, tik uždengtu viršeliu. Tuo metu tai atrodė juokinga.
Viešbučiuose, restoranuose, pokalbių laidose vaikinai ir vyrai prašydavo asmeninių patarimų. Pasiūlydavau perskaityti visą knygą, o ne vien ją perversti. Moterys pirko knygą savo mylimiesiems, meilužiams ir sutuoktiniams. Jos žinojo, kad gero sekso pagrindas – geras ryšys. Jos norėjo, kad jų antroji pusė suvoktų santykių svarbą.
– Ar buvo tokių, kuriems knyga pasirodė per daug erotiška?
– Ar gali būti kas nors per daug erotiška, kai du žmonės myli vienas kitą?
– Dažnai sakoma, kad moterims svarbiau nei seksas yra emocijos. O gal moterims reikia tiesiog sekso?
– Taip, moterims patinka seksas tiesiog dėl sekso. Bent man tai tikrai!
Tikras intymumas sukelia emocijų tiek moterims, tiek vyrams, tačiau dažnai mes kitaip tai parodome. Moterys patiria gerą seksą dėl emocijų. Vyrams kyla emocijų dėl gero sekso. Kai du žmonės suartėja, prisiriša ir įsimyli vienas kitą, emocijos liejasi per kraštus. Aistra parodo visa, ką turime geriausio.
– Kodėl kai kurios merginos pasižiūri į save veidrodyje ir nemato nieko panašaus į viliotoją?
– Jos žiūri ne į tą veidrodį! Visos merginos turi galią ir gebėjimą vilioti. Jei kas nors nepasitiki savimi, turėtų perskaityti mano knygą. Galbūt jų mąstymas šiek tiek pasenęs, o gal tiesiog neatvėrė savo žavesio skrynios.
Kad būtum seksuali, turi tikėti, jog tokia esi. Kartais ugnelę sieloje įžiebia paprasčiausiai pakeista išvaizda: nauja šukuosena ar plaukų spalva, nauja suknelė, batai, makiažas ar kitas lūpų dažų atspalvis. O gal nauji kvepalai, erotiški apatiniai, masažas ar valanda SPA centre, putų pilna vonia žvakių šviesoje su vyno taure.
Geidulingumą skatina mažyčiai dalykai, o geriausia pagalbininkė – vidinė ramybė. Elkis kaip princesė, jei nori sugauti savo princą!
– Ar seksui svarbi vieta? Kokia buvo pati beprotiškiausia vieta, kurioje mylėjotės?
– Erotiškiausia vieta yra mano vaizduotė! Jei žmogų myli, bet kuri vieta gali būti erotiška. Svarbiausia – kurti, be išankstinių nuostatų ir baimių.
Pakviesk savo partnerį patirti nuotykių. Aš noriu nusivesti mylimą žmogų ten, kur jis niekada nėra buvęs. Noriu, kad jis mane nusivestų ten, kur nesu buvusi. Gyvenk šia akimirka. Bet nepamiršk, kad negali užgauti savo partnerio jausmų.
Be to, savo nuotykius pasilaikyk sau. Nereikia apie juos žinoti visam pasauliui. Kai tikrai myli ir patiri puikų seksą, auditorija nereikalinga.
– Ar yra Holivudo aktorių, kurios jums atrodo labai seksualios ir galėtų tapti pavyzdžiu jaunoms merginoms?
– Nesu įsitikinusi, bet galiu patikinti, kad tikrai ne ta, kuriai lipant iš limuzino matyti apatinės kelnaitės.
– Esate vaidinusi net su Clintu Eastwoodu, bet kodėl taip ir netapote Holivudo žvaigžde?
– Kai su C.Eastwoodu vaidinau filme „Egerio sankcija“ („The Eiger Sanction”) , tapau metų atradimu ir sulaukiau neapsakomai daug dėmesio – siūlymų filmuotis, skaityti scenarijus ir net tuoktis.
Bet nepasakyčiau, kad man tai labai patiko. Filmų pramonėje aktorės dažnai renkamos pagal tipažą, o sulaužyti stereotipus be galo sunku. Mane kvietė vaidinti viliotoją, verslo magnato meilužę, Indijos princesę, meilės deivę ir panašiai.
Man patiko vaidinti, bet tik tada, kai sutikau Henry Millerį, supratau, kad rašydama labiau patenkinsiu kūrybos aistrą.
– Daugybė puritoniškų amerikiečių H.Millerio romanus laikė mažų mažiausiai nešvankiais. Kaip jūs, jauna moteris iš mažo Misisipės miestelio, vulgarokoje šio rašytojo kūryboje radote įkvėpimą?
– Jei Henry dėl ko nors kaltas, tai tikrai ne dėl nešvankumo, o dėl to, kad pralenkė laiką. Jo kūryba buvo tiek pat provokuojanti, kiek yra miela mergaitė trumpu sijonu, penktajame dešimtmetyje einanti Madisono aveniu Niujorke.
Henry dažnai sakydavo, kad jis rašė ne apie kažką begėdiško, o apie save, savo gyvenimą ir nuotykius. Kaip ir Marcelis Proustas, Henry rašė laisvai – mintys, žodžiai, pasakojimai liejosi ant popieriaus lapų. Didžiųjų rašytojų kūryba, siela ir dvasia yra laisvi.
Henry kovojo dėl mūsų žodžio laisvės ir laimėjo. Aš taip pat esu kovotoja dėl laisvės. Mane įkvepia didieji mąstytojai ir jų šedevrai.
– Jūsų draugystė su H.Milleriu nebuvo tipiškas meilės romanas, kaip kam nors galėtų pasirodyti. Jis dažnai tai pavadindavo „širdies romanu”, o, žinant rašytojo amžių ir silpną sveikatą, sunku įsivaizduoti, kad galėjo būti kitaip. Kaip manote, kuo jį traukėte, nors jis kasdien sulaukdavo daugybės gerbėjų laiškų?
– Mano santykiai su Henry buvo grindžiami pagarba ir susižavėjimu. Kaip rašė Nobelio premijos laureatas Lawrence’as Durrellas, buvau tarsi Arielis savo Prosperui.
Susipažinome Henry gyvenimo pabaigoje, kai jis dar daug norėjo atiduoti, išsakyti ir perleisti. Man be galo pasisekė, kad tapau tų ketverių brangių gyvenimo metų dalimi. Mums abiem tai buvo pereinamasis laikotarpis. Norėjau mokytis, o Henry jautė malonumą būdamas mano gidas.
Henry, praėjusio amžiaus genijus ir išminčius, man negailėjo žinių ir patirties.
– Paskutiniais H.Millerio gyvenimo metais suteikėte jam laimės ir meilės. Net pati esate sakiusi, kad kol žmogus gali fantazuoti, tol jis gali pakelti bet kokius skausmus ir negalavimus. Ar tai sugeba kiekvienas pagyvenęs žmogus?
– Fantazija kursto aistrą širdyje ir sieloje. Ji reikalinga iki paskutinio atodūsio, kad iš gyvenimo paimtume viską, kas įmanoma. H.Millerio mąstymas buvo kaip dvidešimtmečio, tik kūnas kaip senelio. Iš tiesų dažnai kūnas neišlaiko, nors protas lieka skvarbus.
– Viename savo laiškų H.Milleris jums patarė „neatsiduoti vyrams beatodairiškai, palaukti, kol ištįs jų liežuviai”. Ar gyvenime pasinaudojote šiuo patarimu?
– Buvau maža, bet mama jau tada mokė mane susilaikyti, likti paslaptingai, kantriai ir laukti to, ko labiausiai trokštu.
Nesu tikra, ar man visada pavyksta, tačiau šie dalykai man yra įskiepyti, todėl Henry patarimo laikiausi dar iki mūsų susitikimo. Be to, pagal Zodiaką esu Skorpionas, todėl man būdingas paslaptingumas. Čiumpu grobį tada, kai pajuntu, kad atėjo tinkama akimirka.
– Ko tikitės iš vyrų ir kaip tai gaunate?
– Nuoširdumo, tikėjimo, pagarbos ir humoro jausmo. Dievinu vyrus, kurie gali mane prajuokinti. Geriausia – nevaldomai. Kiekvienas vyras, kurį buvau įsimylėjusi, mokėjo juokauti. Kitokių santykių neįsivaizduoju. Būtų taip nuobodu ir niūru. Kad ir kiek pasiekęs būtų mylimas žmogus, negalėčiau į jį žvelgti per daug rimtai.
– Kiek sekso partnerių esate turėjusi? Ar skaičius ir amžius svarbu?
– Neįtikėtina, bet jų turėjau nedaug.
Seksas man labai svarbus, todėl neatsiduodu tam, kurio nemyliu visa širdimi. Nematau skirtumo tarp meilės ir sekso. Tai – sinonimai. Kai įsimyliu, noriu sutaršyti kiekvieną vyro anatomijos dalelę. Noriu jį branginti ir išsaugoti santykius daug metų.
Sekso partnerių skaičius? Taip, jis svarbus! Kai myliesi su bet kuo, kartu įsileidi ir visas kitas moteris, su kuriomis tas žmogus yra sugulęs anksčiau.
Geriausia būti nepaprastai atsargiai. O amžius? Jis tikrai nesvarbus!
– Ar perkopus penkiasdešimtmetį jūsų kūnas vis dar yra ištisa erogeninė zona, kaip sakydavote anksčiau? Kaip jums pavyksta išlikti jaunatviškai? Ar pritariate plastinėms operacijoms?
– Mano paslaptis – meilė!
Be to, kiekvieną dieną dvi valandas sportuoju, po to užsiimu baletu, bėgioju. Tai suteikia daug stiprybės, viskas aplinkui pagražėja.
Plastinės operacijos nėra skirtos kiekvienam, tačiau niekada neteisiu tų, kurie jas darosi, ar tai būtų moterys, ar vyrai. Tai – jų kūnas, jų teisė rinktis.
– Ar visada mėgote literatūrą? H.Milleriui patikdavo su jumis kalbėtis apie knygas, ypač kuriose rašoma apie aistrą. Pavyzdžiui, „Tristanas ir Izolda”.
– Taip pat Abelaro ir Eloizos, Romeo ir Džuljetos meilė.
Koledže studijavau literatūrą. Visada ją dievinau. Apima neapsakomas jausmas verčiant geros knygos puslapius.
Henry man dovanojo daugybės knygų pirmuosius leidimus, kuriuos užsakydavo iš Europos. Ir dabar kas keletą mėnesių jas pasiimu, perskaitau. Laikydama jas rankose jaučiuosi išskirtinė.
– Kokie aistringi romanai lydi jus visą gyvenimą?
– Sąrašas netilptų į vieną puslapį. Bet mano rekomenduotinų knygų sąrašo viršūnėje yra Nobelio premijos laureatas norvegas Knutas Hamsunas. Ne vienas laikė jį viršesniu net už Fiodorą Dostojevskį.
– Esate drąsi moteris, nebijanti savo kūno ir reikšti jausmų. Ar yra kada tekę apsijuokti?
– Kiekvienas mūsų kartais pasijunta kvailai. Juk augame patirdami ką nors naujo. Tai reiškia, kad reikia būti pasiruošusiam kristi.
Į galvą ateina JAV prezidento Theodore’o Roosevelto žodžiai: „Garbė tam, kuris kovėsi, kurio veidas aplipęs dulkėmis, prakaitu ir krauju. Pastangų nebūna be klaidų ir trūkumų. Jei nepavyks, jis bent žinos, kad tikrai bandė. Jo vieta niekada netūrėtų būti tarp šaltų ir baugių sielų, kurios nepažino nei pergalės, nei pralaimėjimo.”
– Ar visada gaudavote tai, ko norėdavote?
– Kai kam gali taip atrodyti, bet už viską reikia mokėti. Viskas priklauso nuo to, kaip stipriai aš ko nors noriu ir ką esu linkusi aukoti. Bet kuriuo atveju esu atkakli. Žinau, ko noriu, todėl einu pirmyn.
– Ar jūsų gyvenime yra mylimas žmogus?
– Taip! Jis linksmas, nuostabus ir ruošia man staigmenas kiekvieną dieną. Aš jam darau tą patį.
– Kodėl niekada neištekėjote ir nesusilaukėte vaikų?
– Vedybos man niekada nebuvo prioritetas. Kartą buvau susižadėjusi. Bet vyras žuvo automobilio avarijoje. Tuomet jam buvo vos 33-eji. Tai įvyko likus dviem savaitėms iki mūsų vestuvių. Nuo tada suvokiau, kad svarbiausia – ne vedybos, o santykiai. Mylėjau be galo stipriai. Be galo stipriai myliu ir dabar.
O vaikai? Visą gyvenimą mokiau vaikus baleto. Man labai patinka ugdyti savo mokinius. Mano menas tapo mano vaiku. Tai – mano meilės gyvenimui išraiška.
– Kuo dabar užsiimate?
– Dirbu su projektais. Neseniai baigiau dokumentinį filmą „Meilė ir seksas Los Andžele”, kurį su meile kūriau ketverius metus.
Jame pasirodo septynios „Playboy” merginos, Misteris ir Mis visata, krepšininkas Kareemas Abdulas-Jabbaras ir kiti įkvepiantys žmonės, gyvenantys Los Andžele. Šį filmą rodėme Venecijos kino festivalyje, o dabar jis parduodamas mano interneto svetainėje brendavenus.com.
– Ar esate buvusi Lietuvoje ar gretimose šalyse?
– Ne, bet mielai aplankyčiau jūsų šalį. Prieš kelerius metus dešimt dienų praleidau Maskvoje, kur pasisvečiuoti pakvietė Vladimiras Putinas.
Tada dalyvavau spektaklio „Venus” premjeroje. Jis sukurtas apie mano santykius su H.Milleriu ir apskritai mano gyvenimą.
Buvo įdomu pamatyti Didžiojo teatro artistus ir nuostabų Svetlanos Chorkinos pasirodymą. Tai buvo toks nepakartojamas laikas – Maskvoje snigo, gyvenau prezidentiniuose apartamentuose su vaizdu į Raudonąją aikštę. Nepamirštamos dienos! Galbūt kitą kartą atvyksiu į jūsų nuostabią ir romantišką šalį.
– Lietuvės pasaulyje laikomos seksualiomis gražuolėmis. Kaip manote, kodėl vyrai pameta galvą dėl Rytų europiečių?
– Iš tiesų amerikiečiai jus regi kaip egzotiškas, gražias ir be galo seksualias. Ne tik dėl gero požiūrio į gyvenimą, bet ir todėl, kad esate protingos, energingos, drąsios moterys, kunkuliuojančios kaip ugnikalnis. Tai nepaprastai traukia.