Garsioji choreografė yra svetinga, bet ir ji, ir aktoriai iš Maskvos juto didžiulę atsakomybę. „Jie juk žinojo, kad Lietuvos žiūrovai lygins mano Vilniuje statytą spektaklį „Moterų dainos” ir rusišką jo versiją „Moterų krantas”, – sakė Anželika.
Anšlagas teatre ir ovacijos įrodė – pavyko!
„Tai vienas reikšmingiausių mano darbų. Jame šoka ne profesionalūs šokėjai, o aktoriai. Maskvos žiūrovai iki šiol tuo stebisi, į šį spektaklį sunku gauti bilietų.
Dirbti buvo įdomu, nes sudėtinga. Paprastai rusai arba labai myli, arba žiauriai nekenčia. Tarp mūsų užsimezgė didelė meilė”, – šyptelėjo choreografė.
Rusiškoje spektaklio versijoje atsirado Gran Damos vaidmuo, kurio nėra „Moterų dainose”.
„Kai Anželika skyrė man šį vaidmenį, pajutau tarsi kokį postūmį gyventi ir vaidinti”, – prisipažino Vilniuje vaidinusi J.Vachtangovo teatro aktorė Ina Alabina. Ištaikiusi laisvą minutę ji pasižvalgė po sostinę. „Pasakiškas miestas”, – neslėpė ji įspūdžio.
Dažnai Vilniuje svečiuojasi Jevgenija Kregždė. Jos tėvas – lietuvis, bet Jevgenija gimė ir augo Rygoje, dabar gyvena Maskvoje. Į Lietuvą ją atveda gastrolės ir draugai.
„Jeigu esu Vilniuje, visuomet užsuku į restoraną „Zoe’s”, – sakė aktorė, pertraukos tarp spektaklių metu užsisakiusi salotų būtent iš šio restorano.
Daug prisiminimų maskviškis spektaklis sukėlė ir drabužius bei spektaklio įvaizdį kūrusio dizainerio Juozo Statkevičiaus bendražygei, šukuosenų ir grimo kūrėjai Daliai Žakytei. „Prabėgo 12 metų nuo Vilniuje pastatytų „Moterų dainų”. Dar nebuvome įpratę ruošti šokėjus eiti į sceną, daug ko trūko. Pamenu, sukūrėme įspūdingas šukuosenas, bet per generalinę repeticiją jas prilaikantys smeigtukai pradėjo kristi! Teko sugalvoti, kaip jas pritvirtinti”, – prisiminė Dalia.
Ji su Juozu lydėjo aktorius į sceną ir Maskvoje. Pradžią prisimena su siaubu. Trijų dešimčių aktorių grupę dažė ir šukavo tik dviese su Juozu. Mat J.Vachtangovo teatro grimuotojos įsižeidė, kad lietuviai atvyko jų pamokyti ir niekuo nepadėjo.
„Nagi, parodykit, ką mokat”, – bylojo jų nedraugiškas nusiteikimas. Bet nepatiklumas greitai išgaravo ir tarp aktorius ruošiančio personalo taip pat užsimezgė draugystė.
Tą įrodė Lietuvos valstybinio dramos teatro užkulisiuose tvyrojusi draugiška ir džiaugsminga nuotaika.