Atrodo, kad visą su sėkmingomis kolekcijomis susijusį finansinį pripažinimą dizaineriai investuoja į naujus kūrinius ir naujas technologijas.
Pavyzdžiui, skaitmeniniu būdu audinius marginanti dizainerė Mary Katrantzou šiemet pribloškė žiūrovus savo stilių pakylėjusi į visiškai naujas technologines aukštumas.
„Fabriko Italijoje darbuotojai mane keikė”, – juokėsi kūrėja britų spaudai.
Ir nenuostabu: ne tik sukneles kompiuteriniu būdu ji išmargino japoniškų širmų, „Faberge” kiaušinių, Meisseno ir kinų keramikos, indiško kartūno raštais. Tuos pačius gražumynus neįsivaizduojamo sudėtingumo žakardo technika ji perkėlė... ir ant kašmyro mezginių.
Reikėjo mezgimo mašinas suprogramuoti megzti visiškai unikalias, nepasikartojančias eiles. Ir taip – kilpa po kilpos, eilutė po eilutės. Tikras iššūkis net visko mačiusiems Italijos tekstilės meistrams!
Sudėtingą ir netikėtą koliažo bei skirtingų audinių jungimo techniką naudojo ir mados namų „Erdem” dizaineris Erdemas Moralioglu. Jo kolekciją kritikai pakrikštijo „couture collage” (aukštosios mados koliažais).
Kompiuteriniu būdu atspausti abstraktūs raštai liejosi ant kašmyro, nėrinių, daugiasluoksnės šilkinės organzos, priversdami net patyrusią akį spėlioti, kur yra kas.
Neabejotina Londono mados savaičių žvaigždė – mados namai „Giles”, pamėgti šiuolaikišką prabangą dievinančių britų damų. Šie solidūs, orūs novatoriai ant savo kuriamų drabužių kompiuteriniu būdu perkėlė tapytojo romantiko Paulio Delaroche’o paveikslo „Ledi Grei nukirsdinimas” fragmentus. Šios meno kūrinio detalės meistriškai pritaikytos moters figūrai ir proporcijoms formuoti ant kokteilinių sunkaus atlaso bei šilko suknelių.
Mados namai „Aquascutum” britų romantikos temą tęsė skaitmeniniu būdu ant ilgų suknelių atspausdami plunksnų ir gyvatvorių raštus.
Christopheris Kane’as prabangaus juodo plonyčio kašmyro sukneles papildė įterptomis... skaidraus plastiko detalėmis! Ir privertė pirmąsias eiles kraipyti galvas: „Kaip jis tai padarė?”
„Visuotinė kompiuterizacija”, „Pagaliau – dvidešimt pirmojo amžiaus mada”, – konstatavo mados kritikai ir įtakingi tinklaraštininkai po Londono mados savaitės.
Įstabu, kad ši XXI amžiaus mada nė kiek neprimena ateivių skafandrų ar kitokio stereotipinio „futurizmo”. Priešingai, ji noriai semiasi įkvėpimo iš praeities ir klasikos, mėgaujasi tradiciniais modeliais ir audiniais. Tik pristato tai visiškai nauja rūbo kūrimo technika, kai kompiuteris tampa tokiu pat neatsiejamu įrankiu kaip anksčiau – kirpėjo žirklės.
Netikėtai ironiškai atrodė „House of Holland” – jauno, ekstravagantiško manekenių pamėgto dizainerio Richardo Hollando sugrįžimas prie tradicinių amatų. Jis kūrė ansamblius iš vąšelių nertų kvadratėlių, būdingų kičinio interjero pagalvėlėms. Jaunajam šaunuoliui pakako prisiliesti – ir visas naftalinas ūmai išgaravo.
Kai Londono jaunieji kūrėjai taip drąsiai žengia į ateitį, neatsilikti tampa vis svarbiau ir garbiems mados namams, vadinamiesiems paveldo prekės ženklams.
„Burberry Prorsum” – „podiuminė”, aukštoji „Burberry” prekės ženklo linija – jau antrus metus savo pristatymus Londone realiu laiku transliuoja internete.
Šįkart šis lietpalčių ir britiško stiliaus sinonimas įsiveržė tiesiai į Londono širdį – visi norintieji pasirodymą galėjo stebėti milžiniškame ekrane, įtaisytame pačiame Pikadilio žiede.
Kolekcijos tema dizaineris Christopheris Bailey pasirinko paltą. Tačiau interpretavo jį šiuolaikiškai, žaisdamas su jo proporcijomis, išdidindamas kai kurias apdailos detales ir suteikdamas netikėtą kiaušinio trynio, kobalto, oranžinę spalvą ar paslėpdamas spalvas po plastiko gaubtais.
Jau minėtieji „Aquascutum” – taip pat „paveldo namai” skustą audinę, tvidą, nertinius netikėtai derino su šiuolaikinėmis terminių technologijų naujovėmis – pavyzdžiui, narų pamėgtu neopreno pluoštu. Tad Londono dizainerių daiktai, net ir tęsiantys tradicinę anglišką madą, tik iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti tradiciniai. Priartėk, paliesk ir nesuabejosi esąs XXI amžiuje.
Net ir tie, kurie noriai interpretavo senovinį istorinį kostiumą – „Vivienne Westwood”, PPQ ar naujas vardas – dizainerė Corrie Nielsen darė tai labai šiuolaikiškai. Jų suknelės su korsetu ar mini ansamblis su pūstomis, keliapakopėmis istorinėmis rankovėmis nė kiek nedvelkia muziejumi – veikiausiai po mėnesio kito jas išvysime ant jaunų įžymybių pečių madinguose Londono naktiniuose klubuose.
Tad kas naujesnio siūloma kitam sezonui, be naujųjų technologijų? Maksi ilgis, užėmęs tvirtas pozicijas ant podiumo, ryškios spalvos, pratęsiančios pavasarį ir vasarą.
Dizaineriai jomis tarsi vitaminais siūlys kelti nuotaiką niūrųjį metų laiką.