Jos tėvas – suomis elektrikas, motina – estė inžinierė. Kuriai šaliai ir kultūrai rašytoja jaučia didesnį prielankumą? Sofi svetima jaučiasi tiek Suomijoje, tiek Estijoje. S.Oksanen save vadina europiete.
„Tautybės klausimas man nėra aktualus. Menininkui sveika būti šiek tiek nuošalyje. Sunku žiūrėti į daiktus, kai esi arti jų. Bet mano gimtoji kalba visada bus suomių, kad ir kur aš gyvenčiau”, – paaiškino S.Oksanen.
Išleidusi tris romanus, ji jau spėjo susižerti krūvą pasaulinių apdovanojimų.
Paslaptinga moteris, rašanti drąsias knygas, narplioja anoreksijos, depresijos, fizinio smurto, prostitucijos, biseksualių santykių, depresijos temas.
Didžiausią pripažinimą autorei pelnė trečiasis romanas „Valymas”, pasirodęs 2008 metais. Šiame romane moters kūnas prilyginamas užkariaujamai valstybei. Jame kraupiai išryškintos fizinio smurto, kančios, vienatvės scenos.
Sunku parašyti apie fizinę bei dvasinę prievartą taip, kad kūrinys taptų pasauliniu bestseleriu ir pelnytų vieną premiją po kitos. Romanas „Valymas” jau išverstas į 26 kalbas, tarp jų – ir į lietuvių.
Estų kompozitorius Juri Reinvere pagal šį romaną rašo operą, ji bus pastatyta 2011 metais Talino „Estonia” teatre. Suomių režisierius Markus Selinas pagal šią istoriją kuria vaidybinį filmą.
Kodėl pasaulį taip vilioja pasakojimas apie prievartą, kurią patiria dvi skirtingų kartų moterys: nuo sovietų represijų nukentėjusi estė Alydė Trū ir jauna prekiautojų žmonėmis auka rusė Zara? Gal kad prievarta paplitusi. Ir romane parodytos kelios prievartos rūšys – dvasinė, fizinė, valstybinė.
Žmonės, patyrę smurtą, nori apsivalyti. Tai – vienintelis būdas išlikti.
„Rašydama knygą galvojau, kaip prievartą ar smurtą patyrę žmonės ima reaguoti į aplinką. Jie nuolat siekia save išvalyti. Taigi pirmiausia mano knygos pavadinimas kalba apie vidinį valymą. Rašydama romaną daug skaičiau apie lytinę prievartą”, – pasakojo S.Oksanen.
Savo tinklaraštyje menininkė rašo, jog menas gali padėti susidoroti su traumomis.
„Nežinau, ar menas visada gali būti veiksmingas, bet manau, jog literatūra turi didžiulę galią. Dažnai girdime skaičius: per riaušes buvo nužudyta tūkstančiai žmonių arba Afrikoje badauja milijonas vaikų. Tačiau skaičiai nėra tai, su kuo žmonės gali susitapatinti.
Faktai šiurpina, tačiau mes jų neišgyvename realiai. Neįmanoma įsijausti į milijono žmonių būseną, bet to galima pasiekti bendraujant su pavieniu asmeniu. Štai kodėl filmuose ar knygose slypi jėga – pasakojimas sukasi apie silpnybių turinčius veikėjus ir stiprius jausmus – meilę, neapykantą, aistrą. Per visa tai imame suvokti ir save”, – aiškino rašytoja.
Sofi – spalvinga asmenybė, feministė, ryški avangardistinės gotų kultūros atstovė.
Suomijos vyrai rašytojos nemėgsta ir net prisibijo. S.Oksanen drąsiai kalba apie tai, jog suomiai vartoja daug alkoholio ir yra linkę smurtauti.
„Nors Suomijoje yra daug išsilavinusių moterų, šeimose jos dažnai patiria smurtą. Kas penkta suomė tampa smurto auka”, – tikino Sofi.
S.Oksanen neslepia ir savo seksualinės orientacijos – ji yra biseksualė.
Tačiau šią vasarą rašytoja ruošiasi ištekėti už tautiečio Juhos Korhoseno, su kuriuo artimai bendrauja jau porą metų ir pirmą kartą viešai pasirodė 2009 metais per oficialų priėmimą, skirtą Suomijos nepriklausomybės dienai.
Suomių spaudoje rašoma, kad Sofi vestuvinis apdaras bus gotų stiliaus. S.Oksanen labai mėgsta suknias su liemenį išryškinančiais korsetais.
Dėl išskirtinės išvaizdos Sofi kartais patenka į kuriozines situacijas.
Kalbama, kad 2010 metų pabaigoje Europos Parlamento apsauginiai neįleido į pastatą keistos išvaizdos merginos – pankės, kurios plaukai buvo suvyti į virveles ir pakaušyje surišti į mazgą. Be to, juodus plaukus išryškino alyvinės bei violetinės spalvų sruogos. Į galvą buvo prisegiota perlų ir kitokių žėrinčių papuošalų.
Šiaip taip S.Oksanen pavyko apsauginiams išaiškinti, kad ji čia atėjo ne riaušių kelti, bet atsiimti premijos už romaną „Valymas”.
S.Oksanen iš tiesų šokiruoja, pribloškia savo išvaizda. Apie save rašytoja nemėgsta kalbėti.
Paklausiau, ką jai reiškia jos įvaizdis. Sofi išsisuko sakydama, kad jos išorė neturi nieko bendra su jos darbu. Bet kodėl ji taip stengiasi atkreipti į save dėmesį?
Žvelgiant į šią talentingą kūrėją susidaro įspūdis, kad ji nemažai laiko kas rytą praleidžia prie veidrodžio. Akių vokai, kaip ir plaukai, išdažyti kelių atspalvių alyvine bei violetine spalva.