Skirtingai nei kitos pramogų pasaulio įžymybės, dažnai vėluojančios į susitikimus, Evelina paskambina ir pakviečia puodelio kavos pusvalandžiu anksčiau, nei buvome sutarusios.
„Turiu tik porą valandų, todėl galėsime ramiai pasikalbėti prieš fotosesiją”, – nuoširdžiai šypsojosi atlikėja iš Trakų rajono.
Praėjus savaitei po nacionalinės „Eurovizijos” konkurso atrankos Evelina atrodo ramesnė, tarsi susidėliojusi mintis į stalčiukus.
Per pokalbį ji nesigręžioja atgal – laukia TV3 projekto „Lietuvos garbė” filmavimas, naujas pasirodymas su aktoriumi Jokūbu Bareikiu „Žvaigždžių duetuose”, pasiruošimas kelionei į Diuseldorfą, kur gegužės 10–14 dienomis vyks „Eurovizijos” konkursas. Tik spėk suktis.
„Negalvojau apie pergalę nacionalinėje atrankoje. Ir į Vokietiją vyksiu apie tai negalvodama. Man svarbiausia – dalyvauti, gerai atstovauti savo šaliai. Džiaugiuosi tuo.
Kai buvau paskelbta nugalėtoja, pamaniau: „Dieve, ką mes padarėme! Kodėl tie mano berneliai taip džiaugiasi?” Išsigandau.
Kad viskas gerai, supratau tik praėjus keturioms dienoms. Dabar sudarinėju planą chuliganą ir bandysime jį įgyvendinti. Turime sąrašą žmonių, kurie galėtų mums padėti. Dabar reikia tiesiog eiti ir belsti į jų duris”, – planais dalijosi Evelina.
Ruošdamasi pasirodymui „Eurovizijoje” dainininkė turi daug idėjų. Ji mąsto ne tik apie techninę pusę – apšvietimą, projektorius, bet ir apie moteriškus dalykus – suknelę, batelius.
„Noriu atrodyti gražiai. Mano silpnybė – bateliai, jų turiu daug, tad bus iš ko rinktis”, – juokėsi mergina.
O kokią suknelę vilkės, ji dar nežino. E.Sašenko tikisi, kad tai bus puikus drabužis, tik koks dizaineris jį kurs, kol kas neaišku.
Sakoma, trečias kartas nemeluoja. O Evelinos gyvenime viskas įvyko dar greičiau – „Eurovizijos” atrankose jai lemtingas buvo antras kartas. Mat pernai su daina „For This I’ll Pray” ji liko trečia, o šiemet triumfavo kaip nugalėtoja.
„Nenoriu žarstyti pažadų dėl Diuseldorfo. Energijos ir minčių nenoriu skirti dalykams, kurių negaliu pakeisti. Tačiau noriu pasirodyti taip, kad nebūtų gėda nei prieš save, nei prieš Lietuvą. Kita vertus, juk sakoma, kad lietuviai visada lieka nepatenkinti, kad ir kokią vietą užimtų jų šalies atstovas.
Neskaitau komentarų internete, tačiau teko girdėti, koks purvas pilamas ant žmonių. Tegul tie komentatoriai, užuot rašinėję, daugiau dirba – ir jiems, ir Lietuvai bus naudingiau.
Iki šiol niekam iš mūsų dainininkų nepakenkė „Eurovizija”. Jeronimui Miliui tai buvo reikšmingas startas pasiekti tai, ką jis turi dabar. Turbūt vienintelis Aivaras Stepukonis dingo, tačiau jo nebuvo ir prieš konkursą.
Aš buvau, dainavau ir toliau eisiu tuo pačiu keliu. Nemanau, kad šis tarptautinis konkursas labai pakeis mano karjerą. Žinoma, rūpesčių daug, tačiau viską reikia išgyventi”, – kalbėjo E.Sašenko.
Pasirodymui atrankoje į „Euroviziją” Evelina taip pat neskyrė daug laiko. Atlikėja viską darė vienu metu ir dabar juokauja, kad jos pareiga buvo tik gerai padainuoti kūrinį.
„Dainuoju nuo trejų metų, turiu nemažai patirties, kuri man ir padėjo ruoštis”, – kukliai šypsojosi pašnekovė.
Kūrinį „C’est ma vie” Evelina vadina savo daina. Ji turėjo dar du nacionalinei atrankai sukurtus kūrinius, kuriuos jai atlikti pasiūlė graikų kompozitorius.
Evelina mano, kad atlikėjo karjerai labai svarbi yra televizija. Ir ji pati savo karjeros startu vadina „Dainų dainelės” konkursą, kuriame dalyvavo net šešis kartus.
Taip pat ji dalyvavo Lietuvos televizijos projekte „Triumfo arka”. Šį klasikinės muzikos konkursą mergina labai vertina.
Vis dėlto labiausiai į save dėmesį ji atkreipė dabar, laimėjusi „Eurovizijos” atranką. Nors iš gerbėjų laiškų supranta, kad jie savo numylėtinę prisimena ir iš „Dainų dainelės”, ir iš „Triumfo arkos”.
„Dalyvaudama konkurse „Triumfo arka” labai patobulėjau, dainavimo paslapčių mane mokė solistas Vladimiras Prudnikovas.
Tačiau populiarumas nebuvo ir vis dar nėra mano siekis. Suprantu, kad dėmesys dabar – neišvengiamas, bet kai jis taip staiga užgriuvo, mane trikdo.
Juk ne visada esu puikios nuotaikos, būna dienų, kai noriu tiesiog patylėti.
Po „Eurovizijos” labai norėjau tylėti, bet reikėjo daug kalbėti. Pavyzdžiui, septintą valandą ryto man paskambino iš radijo stoties ir privertė padainuoti.
Kita vertus, viskas gerai, tiesiog dar neįprasta, kad man skambina tiek daug žmonių.
Skandalų ar nesąmonių dėl reklamos iš manęs tegul niekas nesitiki, nebent jau visai nukvakčiau.
Šiandien manau, kad niekada nenusirengčiau dėl populiarumo, nenusižengčiau savo moraliniams principams, vertybėms. Esu tikinti. Garsenybių vakarėliai man atrodo tuštybių mugė. Aš daug dirbu, o ne pliurpiu”, – apie save kalbėjo dainininkė.
Evelina stebisi sulaukianti ne tik daug telefono skambučių, bet ir gerbėjų laiškų.
„Pati turbūt nesiryžčiau rašyti laiško patinkančiam atlikėjui. Dabar žmonės labai drąsūs”, – svarstė mergina.
Anksčiau Evelina manė, kad jos auditorija – vyresnio amžiaus. Tačiau iš gaunamų laiškų mato, kad jos dainų klausosi ir jaunimas, ir vaikai.
„Dovanų iš gerbėjų kol kas negaunu. Išduosiu paslaptį – norėčiau ne tik minkštų, pūkuotų žaisliukų, bet ir kur kas kietesnių mažesnių dovanėlių. Juk sakoma, kad geriausi merginų draugai – deimantai”, – kvatojosi humoro jausmą turinti atlikėja.
Ar Eveliną slegia atsakomybė, kuri jai teko po pergalės „Eurovizijos” atrankoje?
Dainininkė šią pergalę vadina savo ir kaip jauno žmogaus, ir kaip atlikėjos išbandymu.
„Draugai vis primena, kaip būdama devyniolikos metų sakiau, jog muzikinę karjerą baigsiu 21-erių. Tuomet maniau, kad jau būsiu sena ir niekam nereikalinga. Dabar man – 23-eji, o draugai juokaudami vis klausia, kada nulipsiu nuo scenos.
Taip, aš jauna, man dar viskas prieš akis. Štai Liza Minnelli pradėjo karjerą būdama 26-erių.
Iš tiesų mane užgriuvo didžiulė atsakomybė, bet aš stengiuosi apie tai galvoti ir teigiamai. Juk kiti daug metų stengiasi ir vis tiek nelaimi. O aš labai nesistengiau, padainavau ir man pavyko.
Tai, kad mane palaikė ne tik komisija, bet ir žiūrovai, – fantastiška ir smagu”, – džiaugėsi E.Sašenko.
Ne mažiau svarbu dainininkei ir TV3 projekto „Lietuvos garbė” dalyvių palaikymas. Mat ruošdama staigmenas nominuotiems žmonėms kūrybinė grupė kiekvieno jų klausė, kokie atlikėjai patinka, kokį jie norėtų išvysti gyvai.
Evelina, su operos solistu Liudu Mikalausku pasirodžiusi „Lietuvos garbės” scenoje stebint Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei ir kitiems garbingiems svečiams, – viena iš įvardytų favoritų.
„Man didžiulė garbė, kad išpildysiu kieno nors svajones. Gal tai net didesnis laimėjimas nei „Eurovizijos” atranka? Kita vertus, ir ten juk lėmė žmonių balsai.
Džiaugiuosi, kad žmonės jaučia, ką noriu jiems pasakyti, myli mane.
Savo atliekamomis dainomis stengiuosi skleisti šilumą, gėrį ir skelbti, kad kiekviena diena yra graži, kad reikia pabusti su šypsena. Noriu dovanoti meilę, kad kiekvienas jaustųsi mylimas”, – kalbėjo dainininkė.
TV3 projektas „Lietuvos garbė”, kurio jaudinamą apdovanojimų ceremoniją žiūrovai išvys šventinę Kovo 11 dieną 19 valandą, Evelinos akimis, – nesuvaidintų emocijų ir laimėjimų metraštininkas.
„Šis projektas tik dar kartą įrodo, kad ne pinigai ir šlovė yra laimė. Tu gali nebūti labai protingas, galingas, turtingas. Gali net nesitikėti, kad tavo geri darbai bus pastebėti, tačiau juos darai.
Apie gerus darbus nereikia galvoti, juos reikia tiesiog daryti. Ir man norisi dalinti gėrį. Visada džiaugiuosi, kai gerus žmones pastebi, juos apdovanoja.
Tai yra įvertinimas, skatinantis daryti dar daugiau, nenuleisti rankų. Tokie dalykai nebūna suvaidinti”, – atviravo E.Sašenko.
Dainuoti Evelina pradėjo dar vaikystėje. Tam ją paskatino tėvai. Muzikanto ir matematikės šeimoje yra trys dukros. Vyresnė ir jaunesnė Evelinos seserys taip pat dainavo.
„Visi turėjome ką veikti. Su šeima važinėjome į konkursus, užsienio festivalius.
Mokykloje mokiausi gerai. Kai reikėjo pasirinkti, kur stoti mokytis, su mama susėdusios ant lapelio surašėme specialybes, kurios man būtų perspektyviausios.
Tarp jų buvo ekonomika, matematika, vadyba. Pasičiupusį tą lapelį išvykau į Vilnių. Tačiau sostinėje išmečiau jį ir ant kito parašiau: „Muzikos akademija.” Įstojau iš karto. Kūriau įvairius muzikinius projektus. Pernai išleidau albumą”, – kelią į sceną prisiminė Evelina.
Šiandien Evelina sunkiai įsivaizduoja save ne scenoje.
Yra ir dar viena veikla, kuri jai prie širdies, – sodininkystė.
Trakų rajone su tėvais gyvenanti atlikėja – vis dažnesnė viešnia tiek Vilniuje, tiek Kaune. Sostinėje ji apsistoja pas seserį, o Kaune – viešbutyje. Didmiesčio tempas Eveliną slegia, kaime ji jaučiasi kur kas geriau, todėl grįžusi į tėvų sodybą puikiai pailsi.
„Kartais pagalvoju, kad jei gaučiau savaitę atostogų, tik gulėčiau ir nieko neveikčiau. Tačiau turbūt taip nebūtų – po dienos poilsio imčiausi kokio fizinio darbo.
Pavasarį visada dirbu sode – sodinu, raunu, vėl sodinu. Mėgstu ir namus tvarkyti. Ar būsiu gera žmona? Jei kada nors kas nors mane ves, gal ir būsiu.
Laukiu, kol mane ant žemės nuleis koks nors vyras (juokiasi). Tų lepšių turėjau tiek, kad daugiau nebereikia”, – patikino dainininkė.
Dėl muzikos asmeninį gyvenimą aukojančiai Evelinai nieko negaila. Juk viskas vyksta natūraliai.
„Manau, kad viskas suplanuota iš aukščiau. Gal ir norėčiau turėti antrąją pusę, tačiau tinkamo žmogaus nesutinku. Kita vertus, gal ir nesutinku todėl, kad dar ne laikas.
Koks vyras galėtų užkariauti mano širdį? Nešiojantis akinius (kvatojasi). Ne, svarbiausia, kad būtų tikras, artimas žmogus.
Jis turėtų suprasti, ką aš darau. Yra tokių, kurie pavydi dėl darbo, mano, kad atlikėjai tik linksminasi. Todėl man reikia supratingo ir protingo vyro”, – atviravo Evelina.
Ji nebijo būti suporuota su vyriškiu, su kuriuo pasirodys viešumoje. Mergina įsitikinusi, kad tokios kalbos be pagrindo neatsiranda.
„Svarbiausia, kad mano sąžinė būtų švari. Ir kad tokių gandų objektu netaptų vyras, kuris turi šeimą. Tuomet būtų nesmagu.
Gerai, kad manęs neperša su Jokūbu Bareikiu. Bet mes ir nesiglaustome, kiekvienas esame savo vietoje”, – tikino pašnekovė.
Evelina niekada nesvarsto, kas bus. Ji tiesiog eina savo keliu ir gyvena šia diena.
Po Lūto ženklu gimusi mergina gyvenime būna aršesnė nei scenoje, kovoja už save.
Save ji vadina maksimaliste, tačiau didžiausios svajonės kol kas neturi.
„Viskam savas laikas. Kai žmonės dirba, Dievulis vis tiek kada nors padeda”, – svarstė dainininkė.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Evelina studijuoja džiazinį dainavimą. Magistrantė įsitikinusi, kad tokia muzika – lyg gyvenimo improvizacija. Ji skleidžia meilę ir neapykantą, džiaugsmą ir liūdesį.
Pati E.Sašenko klausosi įvairios muzikos. Jeigu nori ramybės, klausosi klasikinių kūrinių. Kai jaučiasi gerai – džiazo. Tačiau kartais ji nespjauna ir į populiariąją muziką.
„Kai stojau į akademiją, galėjau rinktis džiazinį arba klasikinį dainavimą. Tada klasika man siejosi su stūgavimais ir rėkavimais. Man ji nebuvo graži.
Ir su džiazu neturėjau jokių sąsajų, net nežinojau, kas tai yra. Dar ir dabar iki galo negaliu pasakyti, kad esu 100 procentų džiazo atstovė. Tačiau ši muzika man suteikė kitokį požiūrį, kitokį suvokimą.
Džiazas atpalaiduoja, gali laisviau interpretuoti tai, ką dainuoji”, – svarstė dainininkė.