„Apie tokią laidą svajojau seniai. Tai žaidimas, kuriame dalyvaujanti pora atsakinės į klausimus apie partnerį. Žmonės, kurie, atrodytų, turėtų pažinoti vienas kitą kaip nuluptą, paklius į netikėčiausias situacijas”, – pasakojo Livija.
Žinoma pora, atsakinėjanti į tą patį klausimą, žaidime „Ilgai ir laimingai” negirdi vienas kito atsakymų ir dažnai jie skiriasi.
– Kelios laidos jau nufilmuotos. Ar yra klausimų, kurie suglumintų jus pačią, jei dalyvautumėte laidoje su savo vyru Mariumi Gradausku?
– Tokių klausimų daug. Pavyzdžiui, ką tik filmavome laidą, kurioje moters buvo klausiama, koks yra jos vyro mėgstamiausias animacinis filmas. Pagavau save galvojančią: „O aš nežinočiau!”
Kuo ilgiau gyveni su žmogumi, tuo sunkiau atsakyti į tokius konkrečius klausimus. Kodėl? Nes savo žmogų pažįsti per daug gerai ir žinai per daug animacinių filmukų, kurie jam labai patinka (juokiasi). Arba nežinai kokių nors senų svajonių, nes visos atrodo jau bendros.
Pavyzdžiui, aš nežinočiau, kuo Marius norėjo būti vaikystėje. Kai kartu stojome į žurnalistiką, jis dar stojo ir į istoriją. O vaikystėje? Neturiu konkretaus atsakymo.
– Jums tinka žodžiai „ilgai ir laimingai”. Jūsų santuoka trunka penkiolika metų, auginate du vaikus – trejų metų Andrių ir dešimtmetę Liepą, atrodote laiminga. Koks jūsų laimės receptas?
– Tik keletą savo brangių draugų pažįstu ilgiau nei savo vyrą.
O receptų yra įvairių. Neseniai su draugėmis svarstėme, kad posakis „Nesigailėsi anksti kėlęs ir anksti vedęs” turi tiesos.
Kuo esi vyresnis, kuo daugiau patirties įgauni, tuo sunkiau keisti savo įpročius, prisiderinti prie kito žmogaus. Jis vis dažniau mums neįtinka, reikalavimai didėja. Jau nekalbu apie tai, kad vyresnio amžiaus vienišų žmonių – mažiau.
Todėl antrąją pusę susirasti ne 40-ies, o 20-ies, mano nuomone, yra naudinga. O tada jau reikia augti kartu. Ko gero, tai ir yra receptas.
Kita vertus, būna ir tokių situacijų, kai nugyvenęs vienas ir nebesvajojantis apie šeimą žmogus sutinka tą, kuris nudažo gyvenimą gražiomis spalvomis.
Ir ta antroji pusė, pasirodo, laukė už kampo – žinau tokių pavyzdžių. Kai gyvenime atsipalaiduoji, nebesidraskai, veiki ką nors prasmingo, viskas susiklosto savaime.
– Kokie tie 15 jūsų santuokos metų?
– Smagūs, ramūs, malonūs. Naujosios laidos pavadinimas mums tinka.
– Kas svarbiausia, kad santykiai būtų puikūs?
– Pirmiausia – pagarba. Ir supratimas, kad esate du skirtingi žmonės. Antra pusė nėra tavo klonas, mirksintis tik tada, kai mirksi tu.
Reikia girdėti, derintis, nereikalauti nebūtų dalykų, nesitikėti, kad kas nors būtų tobula. Nereikia daryti tragedijos iš smulkmenų, neleisti joms sugadinti gyvenimo.
Reikia žinoti, kad bus visko, bet to nesureikšminti. Gal barnio priežastis – paprasčiausiai bloga nuotaika. Išsimiegosi ir kitą dieną vėl šypsosies.
Per vienas vestuves girdėjau sakant, kad sutuoktiniams svarbu kai ko nematyti, kai ko negirdėti. Tai – išmintingas patarimas.
Svarbu ir nuolat stebinti, atrasti ką nors netikėta, vienam į kitą pažvelgti kitomis akimis. Dar reikia pakeliauti. Kelionės išblaško, net trumpa išvyka į Druskininkus padeda.
Nereikia tikėtis, kad viskas nukris iš dangaus, reikia pačiam stengtis. Vis dėlto jokie stebuklai nebūtini, kartais užtenka vieno žingsnelio, kad nuotaika pagerėtų. Kartą su šeima iš Vilniaus nuvykome į Kauną – pasivaikščiojome, buvo smagu.
Plačiau apie tai žurnale „Stilius“.