Pernai W.Buffettas šventė 80 metų jubiliejų, tačiau nė neketina ilsėtis. Jis žeria anekdotus, šaiposi iš savęs, mėgsta mėsainius ir pyragėlius su vyšniomis, atrodo žvalus ir energingas.
W.Buffettas galėtų būti svajonių senelis bet kuriam vaikui. Jis visada turi pinigų solidžiai gimtadienio ir Kalėdų dovanai.
Garsiojo investuotojo turtas vertinamas 47 milijardais dolerių (apie 120 milijardų litų).
Šiuo metu tik du žmonės pasaulyje – meksikiečių „Telecom-Tyccon” savininkas Carlosas Slimas ir „Microsoft” įkūrėjas Billas Gatesas – yra turtingesni už jį.
Karjera W.Buffettui, galima sakyti, buvo įgimta. Jo tėvas prekiavo vertybiniais popieriais.
Warrenas gimė 1930 metų rugpjūčio 30 dieną Omahoje, Nebraskos valstijoje.
Verslą pradėjo būdamas vos penkerių metų: nusipirkdavo šešių kokakolos butelių pakuotę už 0,25 dolerio ir parduodavo tuos butelius po 0,5 dolerio už vieną, gaudamas 20 procentų pelną. Toks pelno dydis jam išliko savotišku etalonu visą gyvenimą.
Šiandien W.Buffettas turi apie 8 procentus koncerno „Coca-Cola” akcijų ir yra didžiausias jo akcininkas.
Paauglystėje jis užsidirbdavo pinigų išnešiodamas įvairius laikraščius, tarp jų ir „The Washington Post”, kurio 10 procentų akcijų įsigijo 1973 metais ir tebeturi iki šiol.
W.Buffettas įsigudrindavo dalyvauti įvairiose moksleivių išvykose, kad padidintų pelną. Vėliau jis su draugu sumanė kirpyklose pastatyti senus žaidimų automatus. Kartu ėmė nuomoti seną „Rolls-Royce”, kurį įsigijo automobilių sąvartyne. W.Buffetto draugas buvo atsakingas už techninę verslo dalį, o jis pats rūpinosi finansais.
Pirmųjų akcijų garsusis investuotojas įsigijo dar būdamas vienuolikos metų. Tai buvo trys „Cities-Service” privilegijuotosios akcijos po 38 dolerius. Dabar W.Buffettas juokauja, kad jam reikėjo dar anksčiau pradėti supirkinėti akcijas.
Kai sulaukė 16 metų, jo bendrosios santaupos sudarė apie 6 tūkstančius JAV dolerių. 1950 metų pabaigoje jis jau turėjo 9800 dolerių.
1956 metais W.Buffettas iš savo šeimos narių surinko 105 000 dolerių. Pats pridėjo 100 dolerių ir 1956 metų gegužės 1 dieną įsteigė bendrovę „Buffett Partnership”.
Bendrovės veiklos pradžioje verslininkas turėjo apie 100 tūkstančių dolerių, 1959 metais – jau per 400 tūkstančių dolerių. Kai 1969 metais nusprendė panaikinti „Buffett Partnership”, įmonės kapitalas buvo 104 milijonai dolerių.
W.Buffettas sąžiningai atsiskaitė su bendraakcininkais ir paaiškino, kad jo strategija tuometėmis rinkos sąlygomis nebeveikia. Jis teigė nenorįs jos pakeisti svetimomis strategijomis, kurių pats dorai nesuprantąs ir kuriomis vadovaudamasis nesijaučiąs gerai.
1962 metais už savąsias „Partnership” akcijas W.Buffettas nusipirko tekstilės fabriko „Berkshire Hathaway” akcijų, o 1965 metų gegužės 10 dieną įgijo visišką įmonės kontrolę.
Įmonės akcijas jis supirko vidutiniškai po 14,86 dolerio. Kadangi tekstilės verslas sekėsi prastai, pertvarkė įmonę į investicinį holdingą. Pastarojo vertė biržoje 2005 metais buvo 131 milijardas dolerių. Pernai ji siekė jau 195 milijardus dolerių. W.Buffettui šiuo metu priklauso trečdalis šios įmonės akcijų.
„Berkshire Hathaway”, be investicijų, yra labai smarkiai įsitraukusi į draudimo verslą. Jai priklauso „Geico” – automobilių draudimo įmonė valstybės tarnautojams ir „General Re” – antra pagal dydį pasaulyje perdraudimo bendrovė.
Pats W.Buffettas išgarsėjo ir tapo įžymybe, kai įsigijo dideles bendrovių „American Express”, „Coca-Cola”, „Gillette” (dabar „Procter & Gamble”), „Washington Post”, „Wells Fargo” akcijų dalis.
Jeigu W.Buffettas investuoja į įmonę, jos darbuotojai tai laiko didele garbe. Šis verslininkas labai retai apsirinka. Dažniausiai ne tik pats susižeria milijonus, bet ir sustiprina įmonę, padaro turtingus tuos, kurie su juo bendradarbiauja.
W.Buffetto sėkmė pagrįsta ne tik jo investavimo gebėjimais. Tai ištisa filosofija, kuria amerikietis drausmingai vadovavosi visą gyvenimą. Jos nesupratę, galimi W.Buffetto koncepcijos mėgdžiotojai negaus jokios naudos.
Genialusis investuotojas tarp verslininkų garsėja garbingu elgesiu ir puikiu humoro jausmu. Jis turi retą gebėjimą paprastai ir suprantamai paaiškinti sudėtingus sąryšius ir nepasirodyti pamokslautoju.
Jo duktė Susie, duodama interviu televizijai, neseniai pasakė: „Mano tėtis – linksmiausias tipas, koks tik gali būti.”
Susie broliai Howardas ir Peteris mielai prisimena savo vaikystę. Jie lankė įprastas mokyklas, turėjo neturtingų draugų. Mat prabangos siekimas jų tėvui – svetimas.
Jis netrokšta išsiskirti iš kitų. Per oficialius susitikimus investuotojas atrodo kuklus, linksmas.
Kaip „Berkshire Hathaway” vadovas, W.Buffettas skyrė sau kuklų metinį atlyginimą – 100 tūkstančių dolerių. Jei iš biuro skambina savais reikalais, jis sumoka sąskaitą už telefoną.
Įmonės lėktuvu savininkas naudojasi tik tarnybiniais reikalais. Įmonė sumoka tik už W.Buffetto apsaugą, nes jis yra svarbus, neabejotinai pirmasis asmuo mieste, dėl neklystančios verslininko intuicijos pagarbiai vadinamas Orakulu iš Omahos.
2006 metų birželį W.Buffettas paskelbė, jog ketina dar gyvas būdamas padovanoti 85 procentus savo turto – daugiau kaip 40 milijardų dolerių.
Nuo to laiko jis kasmet penkiems fondams padovanoja po keletą „Berkshire Hathaway” akcijų.
Didžioji penkių šeštadalių dydžio turto dalis turės būti perduota jo draugo „Microsoft” įkūrėjo B.Gateso labdaros fondui. Abu drauge jie įkalbėjo dar 40 milijardierių pervesti pinigų į šį fondą.
Gerojo senelio įvaizdis neturėtų klaidinti ir sudaryti iliuzijos, kad W.Buffettas nesiekia iš savo investicijų užsidirbti pinigų.
Per ekonominę krizę iš savo įmonės jis atleido tūkstančius darbuotojų ir tuo pat metu įkišo penkis milijardus dolerių į investicinį banką „Goldman Sachs”. Ši investicija jam ir jo akcininkams labai apsimokėjo.
Į pensiją W.Buffettas dar neketina išeiti, nors jo aplinkos žmonės seniai diskutuoja, kas galėtų būti jo įpėdinis.
„Aš ketinu dirbti ir peržengęs 100 metų, – neseniai viename interviu pasakė W.Buffettas. – Bet tada turbūt ilgiau svarstysiu prieš apsispręsdamas dėl sandorių.”
Parengė Gražina VASILIAUSKIENĖ
Warreno Buffetto investicijų principai
* Stebėk ne biržą, o įmonę. Kas perka akcijas, tas turi viską žinoti apie tą bendrovę. Nuolat studijuoti jos balansus privaloma!
* Susidaryk vaizdą apie įmonės ateitį. Ilgalaikės pelno prognozės yra kiekvieno investicijų sprendimo pagrindas. Vienintelė priežastis kišti pinigus į kokį nors verslą yra numatomas nuolat didėjantis pelnas.
* Ieškok geriausių. Tik tos įmonės, kurios įrodė, kad įsitvirtino visuomenėje, ir daugybę metų jų pelnas didėja, W.Buffettui yra vertos dėmesio.
* Pirk tik tai, ką supranti. Kas išmano tą šaką ir verslą, į kurią investuoja, tas išvengia klaidingų vertinimų.
* Nustatyk įmonės vertę. Pasak W.Buffetto mokytojo Benjamino Grahamo, kiekviena įmonė turi savo „vidinę vertę”. W.Buffettas apskaičiuoja ją, atsižvelgdamas į įmonės buhalteriją, jos padėtį rinkoje ir pelno jėgą.
* Pirk tik tada, kai kaina ją atitinka. Ir už puikią įmonę galima sumokėti per daug. Investuoto kapitalo procentai ilgą laiką apskaičiuojami pagal pirkimo kainos ir įmonės pelno bei vystymosi santykį. Jei pirmoji per aukšta, tai nauda iš investicijos gali būti labai menka.
* Nesismulkink. Šešių gerų investicijų, W.Buffetto įsitikinimu, vienam privačiam investuotojui pakanka.
* Išlaikyk savo įmones. Tik tada, kai pagrindinis įmonės pelno augimo įvertinimas nieko gera nežada ir iš investicijos nebegalima tikėtis didesnės naudos, reikėtų galvoti apie pardavimą. Aukštas akcijų kursas biržoje dar nėra priežastis jas parduoti.
* Venk išlaidų. Kiekviena gerai neapsvarstyta pirkimo ar pardavimo operacija kainuoja mokesčius. Papildomi mokesčiai už akcijų išleidimą, atlyginimas už vadybininkų ir konsultantų paslaugas sumažina akcijų pelno jėgą. Pamiršk visus ekspertus, pasikliauk savo principais, o ne svetima nuomone, juo labiau biržos kursais.