Svajonių vyras

Aktoriui įteiktas apdovanojimas patvirtino, kad Didžiosios Britanijos karališkuosius asmenis geriausiai gali suvaidinti jų tėvynainiai.

Pirmoji tai įrodė jo kolegė Helen Mirren, prieš ketverius metus gavusi „Oskarą” už geriausią moters – Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II – vaidmenį juostoje „Karalienė”.

„Nesu iš tų vyrukų, kurie puikuojasi ant raudonojo kilimo, todėl kartais nustembu, kai būnu pastebėtas. Prisipažįstu – mano karjera dar niekada nebuvo tokia sėkminga”, – kalbėjo aktorius.

Gal sakydamas šiuos žodžius britas truputį koketavo, nes pastaruoju metu yra ant bangos. Antrus metus iš eilės C.Firthas triumfuoja Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) apdovanojimų iškilmėse.

2010-aisiais šį apdovanojimą aktorius gavo už pagrindinį vaidmenį režisieriumi tapusio dizainerio Tomo Fordo filme „Vienišas vyras”, o šiemet BAFTA statulėlė jo rankose atsidūrė už suvaidintą mikčiojantį britų monarchą „Karaliaus kalboje”.

Beje, už vaidmenį šioje juostoje aktorius gavo ir Auksinį gaublį. O štai dabar prizų komplektą C.Firthas apvainikavo prestižiškiausiu ir geidžiamiausiu apdovanojimu – JAV kino meno ir mokslo akademijos teikiamu „Oskaru”.

Į žurnalisto klausimą, kaip jis, britas, jautėsi vaidindamas savo tautos karalių, C.Firthas atsakė: „Ruoštis šiam vaidmeniui buvo sudėtingiau nei kitiems. Jei būčiau vaidinęs astronautą, manau, būčiau ieškojęs to, kuris darbuojasi NASA, ir šis papasakotų, ką reiškia juo būti. O ką reiškia būti karaliumi, nepasakoja niekas. Taigi teko tenkintis archyvų medžiaga.”

C.Firtho herojus Didžiosios Britanijos monarchas Jurgis VI buvo Bakingamo rūmų gėda. Nuo vaikystės mikčiojantis jaunesnysis karaliaus Jurgio V sūnus Albertas išbandė visus įmanomus profesionalų ir apsišaukėlių gydytojų siūlomus būdus, bet niekas negelbėjo.

Tad nieko nuostabaus, kad būsimasis karalius Jurgis VI, beprotiškai mylintis savo žmoną ir dukteris, trokšta ramaus gyvenimo. Bet kai vyresnysis brolis Edwardas atsisako sosto dėl išsiskyrusios amerikietės Wallis Simpson, Albertas tampa karaliumi per prievartą. Jo vaidmens atlikėją aktorių C.Firthą domino ne tai, kad monarchas mikčioja, bet jo vidinė kova.

Vaidindamas karalių britų aktorius atskleidė įvairiapusius savo gabumus parodyti tiek kilmingąją, tiek karališkąją jo puses ir konfliktą tarp jų. Scenose, kur Jurgis VI turi kalbėti viešai, aktorius labai įtaigiai perteikė jo vidinį jaudulį, kančią dėl negalios.

Karalius Jurgis VI – Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II tėvas, todėl monarchės pasakymas, jog jai patiko filmas „Karaliaus kalba”, labai nudžiugino C.Firthą.

Beveik dviejų metrų ūgio, lieknas C.Firthas yra santūrus, mandagus, neslepiantis nuo pašnekovo tamsiai rudų, beveik be vyzdžių akių, labai mielas, žavus ir visiškai neturintis žvaigždėms būdingo spindesio.

Kalbama, kad dėl aktoriaus kaltės viena 103 metų senutė vos nepatyrė insulto. Gydytojai nugabeno ją į ligoninę ir uždraudė žiūrėti populiariausią britų serialą, sukurtą pagal to paties pavadinimo klasikinį Jane Austen kūrinį „Puikybė ir prietarai”, kuriame C.Firthas vaidino poną Darsį.

Herojų ta pačia pavarde, bet jau kur kas šiuolaikiškesnį, britų aktorius vaidino ir dviejuose „Bridžitos Džouns dienoraščio” filmuose.

Jo sukurtas advokatas Markas Darsis – gražus, turtingas ir inteligentiškas. Dailiosios lyties atstoves C.Firtho herojus papirko vyriškumu – jis susitaiko ne tik su prastomis Bridžitos manieromis, įpročiais, bet ir didžiausiu šio amžiaus moters trūkumu – apkūnumu.

Žinoma, tai mažai panašu į tiesą, bet juk taip malonu manyti, kad tokių vyrų dar yra. Iš pažiūros šaltas ir santūrus C.Firthas visiškai įtikimas kaip tokio charakterio vyras. Tad nieko nuostabaus, kad dauguma silpnosios lyties atstovių tarp Marko Darsio ir C.Firtho deda lygybės ženklą.

Britų aktorius prisipažįsta, kad net žmona rytais mėgina iš jo pasišaipyti pažvelgusi į neskustą, kaip jis pats sako, paglamžytą ir liūdną veidą: „O, ponas Darsis teikėsi atsikelti!”

Po šio vaidmens praėjo nemažai laiko, buvo sukurta nemažai kitų vaidmenų, bet visos norėjo tik Darsio.

C.Firthas viename interviu atskleidė, kad net galvojo pasikeisti pavardę – oficialiai tapti Darsiu. Bet paskui persigalvojo.

Britų aktorius – vienas gražiausių ir seksualiausių pasaulio vyrų. Kodėl seksualiausių? Jo seksualumas vidinis, jį tramdo vyriškų bruožų santūrus vyras – rimtas ir patikimas. Būtent tokio tipo vyrą moterys labiausiai trokšta sutikti.

Juk mylimai moteriai svarbiausia – rimti mylimo vyro ketinimai ir ištikimybė, gebėjimas kartu su mylimąja prasibrauti pro spygliuotas gyvenimo negandas į ryškiausias santuokinės laimės žvaigždes.

C.Firthas daro moterims įspūdį tvirtais pečiais, į kurį silpnoji lytis gali atsiremti sudėtingomis gyvenimo akimirkomis.

Daugeliui merginų ir moterų britų aktorius įkūnija pagirtinus vyriškus bruožus, pavyzdžiui, patikimumą, pasitikėjimą, charakterio tvirtumą, ramybę, protą, jėgą, žavesį, aristokratiškumą.

Santūraus ir padoraus aktoriaus elgesio ištakų reikėtų ieškoti jo vaikystėje. Jis gimė 1960 metų rugsėjo 10-ąją – kitą dieną po to, kai pasaulį išvydo britų kino žvaigždė ir jo kolega Hugh Grantas.

Jo motina Shirley Jean – lyginamosios religiotyros dėstytoja, tėvas Davidas Normanas Lewisas Firthas – istorijos dėstytojas ir Nigerijos vyriausybės patarėjas švietimo klausimais. Colinas turi seserį Kate ir brolį Jonathaną, kurie taip pat pasirinko aktorystę.

Beje, abu C.Firtho tėvai yra gimę Indijoje, nes trys iš keturių aktoriaus senelių buvo metodistų misionieriai. Vargu ar reikia stebėtis, kad Hampšyro grafystėje, nedideliame miestelyje, gimusio berniuko vaikystė buvo labai savita.

Jo tėvas kurį laiką dirbo Nigerijoje, ten augo ir Colinas. Būdamas 5 metų jis su tėvais grįžo į Angliją. Mokėsi prestižinėje Vinčesterio mokykloje, koledže, aktoriaus meną krimto Londono dramos centre.

Ar klasikinį akademinį išsilavinimą turinčių tėvų, kurie visą gyvenimą dėstytojavo Anglijoje, Amerikoje ir net Afrikoje, nenuliūdino jų sūnaus profesinis pasirinkimas?

„Neturėjau nė mažiausios galimybės pakliūti į universitetą – buvau didelis tinginys. Nepakenčiau ir niekinau bet kokius autoritetus ir valdžią. Ne, nieko neniokojau, nesimušiau, bet gerdavau ir net mėgaudavausi narkotikais.

Užsiauginau ilgus plaukus, grojau gitara toli gražu ne pačioje populiariausioje ir geriausioje roko muzikos grupėje. Ir skaičiau. Tik ne Jane Austen ir kitus anglų klasikus. F.Kafka, F.Dostojevskis, A.Camus – toks buvo mano atsakymas į akademizmą.

Laimei, gimdytojai viešai niekada manęs nežemino, nebaudė už mano išdaigas. Nors tėvui tai labai nepatiko.

Kai atradau aktorystės potraukį – niekuo rimtai ir nesistengiau užsiimti, tai, regis, buvo vienintelis būdas atkreipti į save mergaičių dėmesį. Tėvai elgėsi kaip tikri pedagogai, teigė, jog esu talentingiausias ir nuostabiausias. Tiesa, iki tol gyvenime jie nė karto nebuvo susidūrę nė su vienu šios profesijos atstovu. Beje, jaunystėje beveik visos mergiotės man atrodė gražutės ir nepasiekiamos!” – taip išsamiai į klausimą apie aktoriaus kelią atsakė C.Firthas.

Juokaudamas C.Firthas sako, kad jei nebūtų tapęs aktoriumi, stengdamasis sudurti galą su galu galbūt būtų pabandęs smulkaus vagišiaus duonos. Beje, dvasininko ar dėstytojo darbo tikrai nebūtų pasirinkęs.

„Kartais ką nors parašydavau, bet mintis, kad reikės laiku atiduoti rankraštį, keldavo man siaubą. Tad beliko viena profesija – aktoriaus”, – sakė C.Firthas.

Parengė Ona KACĖNAITĖ