Neseniai už antisemitinius pareiškimus iš „Dior” mados namų ištrenktas dizaineris, buvusi Paryžiaus mados pasaulio žvaigždė Johnas Galliano, tapo pagrindiniu kovo 1–9 dienomis Prancūzijos sostinėje vykusios mados savaitės įvykiu.
Šis skandalas tiesiog užnuodijo pirmąsias mados savaitės dienas spėlionėmis, gandais. Ir taip, jog dalis mados redaktorių beveik pamiršo, ko išties važiavo į Paryžių, – kolekcijų pristatymai buvo nustumti į antrą planą. Jų akys dažnai krypo į telefonus, o ne į tai, kas vyksta ant podiumo.
Tačiau mados pasaulis sparčiai kinta. Į pristatymų dešimtadienio pabaigą visi, atrodo, dorai nė nebeprisiminė, kas buvo tas įspūdingus spektaklius kūręs ir turtus „Dior” namams krovęs britas.
Sakoma, jog šiuo metu karalius gydosi nuo jį sužlugdžiusios alkoholio ir narkotikų priklausomybės. Kokia bus tolesnė jo kūrybinė karjera – prisikels kada nors ar ne – niekas pernelyg nėra linkęs spėlioti.
Paskutinę jo sukurtą kolekciją „Dior” pristatė rimtoje aplinkoje, jo drabužius demonstravo manekenės be jokio ryškesnio grimo, buvo atsisakyta spektaklio, kurį puolęs genijus taip mėgdavo. Laikai ir papročiai keičiasi.
Ką „Dior” pakvies užimti namų kūrėjo kėdę? Tarp pretendentų minimos buvusio „Dior” vyriškos linijos direktoriaus Hedi Slimano, namus „Lanvin” labai sėkmingai prikėlusio Alberto Elbazo, taip pat „Givenchy” dizainerio Riccardo Tisci bei Antverpene mados meno išmokusio meistro Haidero Ackermanno pavardės.
Rašant šias eilutes, naujasis namų dizaineris nebuvo žinomas. Bet per šį skandalą tikrai paaiškėjo viena – į padanges keliamų dizainerių laikai Paryžiuje baigiasi.
Iš „Dior” nesėkmės visi, atrodo, pasimokė. Namų imperijos kūrimą užkrauti ant vienvaldžio žmogaus pečių – nesvarbu, koks jis būtų genijus – labai pavojinga. Nes, namų simboliui netyčia arba kvailai suklupus, ima byrėti visas pastatas.
Vis dėlto svarbesnė žinia, kuri buvo skelbiama Paryžiuje, – kito rudens ir žiemos tendencijos. Svarbiausia jų – kailiai. Juos galima vadinti tikru mados paradoksu. Nepaisant kartais į kraštutinumus nuklystančio politinio korektiškumo, natūralūs kailiai buvo matomi kone kiekvienoje kitos žiemos kolekcijoje. Retsykiais juos vis dėlto keitė ir plunksnos.
Šalia puspalčių, apsiaustų, įvairiausių apykaklių, rankovių ir kitų detalių į madą, be jokios abejonės, sugrįžta ir ant pečių užmestas lapės kailis, kartais su snukučiu ir net ausytėmis, kaip prancūzo Jeano Paulio Gaultier kolekcijoje.
Dizaineris balsavo už baltąsias lapes, kūrėja Sonia Rykiel – už ugnines, kaip jos pačios plaukai, o A.F.Vandevorst – už sidabrinę su ilga uodega.
Kone vienintelė išimtis kailių karalystėje – prieš juos nuožmiai kovojančios britės Stellos McCartney kolekcija, kurioje kaip visuomet atsisakyta ne tik kailių, bet ir odos.
Kailių ir kitos verstos odos gausa moterims leis po tokiais drabužiais vilkėti plonyčius, tarsi vasarinius drabužius. Tokią laisvę siūlė aibė mados namų.
Šilto arba grubaus ir permatomo audinio, net gipiūro deriniai kitą žiemą užims stiprias pozicijas. Štai mados namų „Valentino” kūrėjai viename ansamblyje parinko šiltą kašmyrą ir nėrinius.
Namų „Ungaro” kūrėjas Gilles’is Deaconas rinkosi odą ir nėrinius, taip išgaudamas provokuojantį, erotišką siluetą.
„Paryžius laikomas meilės miestu, bet aš manau, kad tai – aistros miestas”, – užkulisiuose aiškino juodos ir blyškiai rožinės spalvų derinį savo kolekcijai pasirinkęs britas.
„Celine” odą derino su plona peršviečiama organza, žaidė su krintančių ir stangrių audinių deriniais.
Dizainerė Sonia Rykiel skėlė žiežirbas iš vilnos ir blizgaus satino derinių, į vieną kokteilį plakamų natūralių ir dirbtinių kailių, škotiškų langučių ir šių namų mėgstamų dryžių.
„Chanel” mados namų kūrėjas Karlas Lagerfeldas kitą šaltąjį sezoną nutarė keliauti į rūko apgaubtą tamsų mišką ir moteris rengti iš vyriško garderobo pasiskolintais, androgenišką siluetą joms suteikiančiais drabužiais.
„Po viso to spalvų antplūdžio reikėjo juk truputį išsigryninti”, – tamsių tonų pasirinkimą paaiškino kūrėjas.
Kad ir kokio grynumo norėtų K.Lagerfeldas, kita žiema vis dėlto nebus vien juoda, pilka, tamsi ir purvina.
Mėlyna spalva, pradedant tamsiais jos tonais ir baigiant ryškiais, be jokios abejonės, taps kitos žiemos karaliene. Populiari bus ir rožinė, taip pat raudona, gana dažnai prigesinta ir pereinanti į bordinę.
Dauguma kūrėjų neatsisakė ir šviesių tonų – grynos baltos, grietinės atspalvio ir odos spalvos.
Kitą žiemą su orkestro muzika žada žengti ir disko stiliaus blizgesys, pradedant lakiniais bateliais (S.McCartney), blizgučiais puoštomis suknelėmis ir baigiant žėrinčiais aguonos raudonio lietpalčiais (Martinas Grantas).
Kitą žiemą išvengti ant krūtinės, pilvo arba sijono pūpsančio vieno didelio piešto kokio nors motyvo sunkiai seksis. Tokiais piešiniais ir aplikacijomis drabužius ketina puošti tikrai ne vieni mados namai.
Dizainerių duetas „Viktor & Rolf” rinkosi gotišką kraujo raudonumo rožės motyvą. „Akris” balsavo už žiemą miegančius lapus numetusius medžius. Stambokus augalų motyvus rinkosi „Cacharel” ir „Leonard”.
Pastarieji namai audinius margino bijūnų ir roplių motyvais.
O „Givenchy” net sumanė papuošti tuniką ryškiai mėlynų rugiagėlių vainiko apsupta nuoga moterimi šalia panterų galvų, orchidėjų ir panašių, atrodytų, kičinių motyvų. Bet namų kūrėjas R.Tisci kičą puikiai geba paversti humoru. Turbūt ne veltui jis laikomas vienu rimčiausių kandidatų į tuščią „Dior” kūrėjo kėdę.
Humoro nestokojo ir Jeano Charles’io de Castelbajaco kitos žiemos vizija.
Manekenių kaklus, taip pat apnuogintą krūtinę jis tarsi apglėbė odinėmis pirštinėmis, o audinius margino žmogaus skeleto ir panašiais turbūt net vaiko negalinčiais išgąsdinti motyvais.
Bene dažniausiai kūrėjai prisiminė aštuntąjį dešimtmetį. Dešimtmetį, kurio pradžia dvelkė nerūpestingumu, bet netrukus buvo patirtas milžiniškas šokas dėl naftos. Gal kaltos šiuo metu, kaip ir anais laikais, vėl kaip ant mielių augančios naftos kainos? Bet tikrai ne vien jos.
Namų „Yves Saint Laurent” kūrėjas Stefano Pilati tam praėjusio amžiaus dešimtmečiui pagarbą pirmiausia atidavė todėl, kad namų įkūrėjui Y.Saint Laurent’ui jis buvo labai sėkmingas.
Tas dešimtmetis taip pat dvelkė tikra ir nenuobodžia paryžietiška prabanga bei elegancija, miestietišku ir grafiškai tiksliu siluetu, juoda, balta ir pilka spalvomis, kojos grožiui bene palankiausiu, su keliais flirtuojančiu ilgiu.
Tas pats laikas įkvėpė ir „Chloe” mados namų dizainerę britę Hannah MacGibbon. Bet dėmesį ji sutelkė į romantišką ir bohemišką praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pusę. Šių namų pristatymas, be kita ko, buvo tiesiogiai transliuojamas internetu, o žiūrovai kolekciją galėjo iškart pakomentuoti.
Visa Paryžiaus mada kitą žiemą, žinoma, negrįš vien į keturių dešimtmečių senumo praeitį. J.P.Gaultier, pavyzdžiui, pasirinko 1950 metus ir pražilusių plaukų perukus.
„Tokie perukai reiškia, jog moterys nenori atrodyti kaip dvidešimtmetės ir puikiai jaučiasi turėdamos pražilusius plaukus”, – užkulisiuose aiškino dizaineris, su amžinos jaunystės ir paaugliško kūno diktatu kovojantis ne pirmą sezoną.
Tendencijos:
● Kailių gausa
● Žiemos kontrastai
● Ryškios ir švelnios spalvos
● Stambūs marginimai
● Aštuntojo dešimtmečio dvelksmas