„Tai tarsi kelionė laiku, parodos objektuose atsispindi kultūros ir dizaino sąsajos”, – pristatydamas parodą „Transforma” kalbėjo įmonės „Zanotta” rinkodaros vadovas Gianas Rizzi.
Į Vilnių atvežtoje parodoje iš viso yra 17 eksponatų, kuriuos jauni dizaineriai pagamino remdamiesi klasikiniais „Zanotta” kūriniais.
Kėdė – iš dviračio sėdynės
Jauni kūrėjai perdaro jau klasika tapusius namų daiktus.
Dar 1937-aisiais pristatytam veidrodžiui, atkartojančiam moters figūrą, suteiktas gerokai putlesnis siluetas.
Supamoji kėdė, pagaminta iš dviračio sėdynės, įsprausta į oda aptrauktą grandinę su kybančia spyna.
Klasikinė kėdė „Sella” iš dviračio buvo sukurta 1957 metais. Ji buvo pritaikyta sėdėti kalbant telefonu, kai jie dar buvo kabinami ant sienos.
Naujų laikų kėdė vadinasi „My sella”, o grandinė ir spyna dar labiau pabrėžia individualumą ir asmeniškumą.
Vienvietis tapo triviečiu
Vienvietį lauko krėslą, stovintį ant trijų kojų, kūrėjai apvertė ir tokiu būdu gavo trivietę kėdę. Sulankstomas medžiagines kėdes dizaineriai papuošė rankomis siuvinėtais paveikslais.
Juodais ir baltais kvadratėliais nusėtam rašomajam stalui autoriai suteikė gyvumo – dalis jo paviršiaus nudažyta raudona ir rožine spalvomis. Kiti dizaineriai tą patį stalą pakeitė dar netikėčiau.
Pavertę stalą ant šono, vienoje atramoje įmontavę dušo galvutę, per vidurį – lentyną, jie sukūrė dušo kabiną.
Po raudonu stalu įmantriomis kojomis dizaineris iš Portugalijos įkurdino įvairias figūras – ten šliaužioja vaikas ir suaugęs, tupi pelė, šuo, stovi moteriškas batelis.
„Čia yra atspindėtas visas gyvenimas, kuris gali vykti po stalu”, – šypsojosi G.Rizzi.
Daiktų – po devynias kopijas
Iš metalinių vielų sukonstruotas kavos staliukas, pakeltas ant strypo ir puoštas paukščiais, tapo žaisminga dekoracija.
Per renginius naudojamos skiriamosios juostos buvo įvilktos į veltinį, o drabužių pakabą sudarantys strypai pakeisti įvairiais įrankiais – kastuvu, grėbliu, šakėmis.
Pasak G.Rizzi, dalį parodoje pristatomų daiktų galima pritaikyti buityje, tačiau dauguma jų – dekoratyvinės interjero detalės. Be to, kiekvieno daikto yra pagaminta vos po devynias kopijas.
„Mūsų tikslas – ne parduoti eksponatus, o populiarinti daiktus, kurių pagrindu buvo sukurti šie eksponatai.
Kiekviena iš devynių kopijų yra labai brangi, o jas paprastai įsigyja kolekcininkai ar meno galerijos”, – sakė G.Rizzi.
Atvira jauniems kūrėjams
Įmonė „Zanotta” Italijoje įkurta 1954-aisiais. Ši kompanija žinoma kaip modernaus dizaino baldų gamintoja. Vieni populiariausių pasaulyje šios įmonės darbų – sėdmaišiai „Sacco”, pripučiamieji foteliai, moters silueto formos veidrodžiai.
Šios garsios kompanijos kūriniai yra pelnę dizaino apdovanojimų, o kai kurie baldai įtraukti į įvairių šalių meno muziejų kolekcijas.
Įmonė „Zanotta” yra atvira jauniems kūrėjams. Į savo laboratorijas ji priima netradicinių idėjų turinčius dizainerius.
Šiuo metu „Zanotta” rinkodarai vadovauja G.Rizzi.
Parodoje „Transforma” eksponuojamus daiktus taip pat kūrė šios įmonės tarptautinės kūrybinės laboratorijos „Fabrika” nariai.
Ši paroda pirmą kartą pristatyta 2009-aisiais ir iki šiol veikė Venecijoje, Majamyje, Milane, Atėnuose, Lježe, Ženevoje ir Liuksemburge.
Sostinėje paroda veikia Dailės akademijos Dizaino inovacijų centro ekspozicijų salėje „Titanikas”.
Proga susitikti
Rolandas Bitinas
„Contra” dizaino namų dizaino projektų vadovas
„Ši paroda – tai šviežias gurkšnis lietuviams.
Iki ekonomikos krizės Vilniuje įvairūs su interjeru susiję renginiai vykdavo kone kiekvieną savaitę, o pastaruoju metu jie buvo išnykę.
Paroda man patiko jau vien todėl, kad į ją susirinko visa mūsų dizaino bendruomenė ir renginys buvo nekomercinis. Parodoje neskaitomos nuobodžios paskaitos ir niekas nebruka, pavyzdžiui, kad reikia įsigyti konkrečių plytelių, kaip būna per kai kuriuos renginius.
Patys parodos eksponatai negali nepatikti. Be to, paroda orientuota ne į konkrečius daiktus, o į visumą, akcentuojama, kad žymioji „Zanotta” bendradarbiauja su jaunais talentais.
Manau, kad ir Vilniaus dailės akademijos studentai sukurtų ne prastesnių daiktų, jeigu tik patektų į italų laboratorijas.”
