Neapsilankęs „Emporio Armani”, „D & G Bar Martini”, „Bvlgari Restaurant” garsių drabužių kūrėjų restoranuose ir baruose negali pasakyti: buvau Milane – mados mieste. Nes Milanas – ne vien miestas, kuriame būtina elegantiškai rengtis, bet ir vieta, kur galima elegantiškai pavakarieniauti, pabendrauti, pašokti.
Mados korifėjai klientus vilioja ir savo įvaizdžio ribas plečia įvairiais būdais. Vienas jų – pristačius kolekciją pakviesti svečius vakarienės į prestižinį savo vardu pavadintą restoraną. Itališka vakarienė – tiesiog būtinas ritualas, be kurio niekaip neišsiverstų į Mados savaitę atvykę dizainerių klientai, pirkėjai, žurnalistai, pasaulyje garsūs tinklalapininkai.
Teorija, kad vaizdo ir skonio harmonija geriausiai nuramina įtemptą nervų sistemą, visiškai teisinga. Kas gali labiau atpalaiduoti Mados savaitėje dirbančius žmones po intensyvios dienos, jei ne jūrų gėrybių lėkštė dailiame interjere? O jei dar įvertinsime tai, kad mados pasaulio žmonėms svarbiausia – visada ir visur būti dėmesio centre, tada visiškai aišku, kodėl ir vakarienės, ir aperityvo dizaineriai kviečia į savo vardu pavadintas kavines.
Elegancijos karalius Giorgio Armani šioje srityje – nenugalimas. Jau prieš gerą dešimtmetį dizainerio įstaigos užėmė pirmąją vietą tarp gurmanams skirtų interjerų.
Jo vardu pavadintų restoranų, barų, kavinių ir naktinių klubų Milane – daugiausia.
Vakarienę restorane „Armani Prive“ ypač svarbiems svečiams jis rengia Mados savaitės metu pristatęs kolekciją. Vakaro scenarijų „Re Giorgio” (iš italų k. – karalius Giorgio) beveik visada patiki dukterėčiai Robertai.
Panorėjusiam į restoraną pakliūti paprastą dieną paprastam klientui tenka iš anksto telefonu užsisakyti staliuką, kartais net suderinti valgiaraštį. Telefonu klientams pranešama, kokią apytikslę sumą teks skirti vakarui vienam žmogui. Paprastai ji neviršija 100 eurų be gėrimų.
Kaip ir Kroče Rosos (Croce Rossa) gatvėje esančio aperityvo baro „Emporio Armani Caffe” interjere ir virtuvėje, šiame restorane karaliauja japoniškas minimalizmas. Pats dizaineris mėgsta tradicinę italų virtuvę „della mamma” (iš italų k. – mamos), todėl valgiaraštyje rastas kompromisas – virtuvės vadovai meistriškai susitvarko su užduotimi itališkus produktus įvilkti į japonišką apdarą.
Rezultatas įdomus net tradicinės italų virtuvės gerbėjams – patiekalai panašūs į sušius, bet paruošti iš itališkų produktų.
Kavinėje „Armani Nobu”, įsikūrusioje didžiuliame Giorgio Armani prekybos komplekse Mandzonio (Manzoni) gatvėje, japonišką minimalizmą pagyvina raudono plastiko detalės – kėdės, sferinės formos baras. Šioje kavinėje daugiausia lankosi dizainerio klientai iš Tolimųjų Rytų – japonai, korėjiečiai, dievinantys ne tik sezono kolekcijų, bet ir ryžių patiekalų, rafinuotų užkandėlių armaniškąjį „grežo” („greige”) atspalvį.
„Grežo” spalva žavi ir armaniška elegancija Milane garsėjantys šokolado desertai. Dizaineris G.Armani – nepralenkiamas reklamos meistras, tad jo užeigų valgiaraščiuose klientus maloniai nuteikia įrašas – „autorinis virtuvės vadovo patiekalas”. Pagarba klientui, pagarba ir skrandžio malonumų kūrėjui.
Vos keli žingsniai Mandzonio gatvėje stūkso operos teatras „La Scala” . Jo pašonėje – elegantiškas modernus „Trussardi” mados namų kompleksas su drabužių parduotuvėmis, knygynu, kavine, baru ir restoranu.
Kavinėje „Trussardi alla Scala” lankytojus sutinka mados namų simbolis – bronzinė aristokratiškos levrečių veislės šuns skulptūra. Šalia parduotuvės ir knygyno pirmajame aukšte įsikūręs dienos pietų restoranas traukia ieškančius tiesioginio ryšio su gamta.
Virš baro „Martini Coctail” antrajame aukšte, į kurį kelia liftas, „Trussardi” lankytojų laukia prabangus minimalistinio stiliaus restoranas su modernia vynine. Čia klientas pietums pageidaujamo vyno gali išsirinkti be someljė pagalbos.
Gėrimų kaina neįskaičiuota į pietų kompleksą, tad suteikiama puiki proga palaužyti galvą. Uždavinys nelengvas, mat blogai pasirinkus vyną nukentės itin rafinuotas valgiaraštis, suplonės ir piniginė.
Sąvoka „pietų kompleksas” „Trussardi alla Scala” valgiaraštyje šiek tiek nuvertina virėjo kūrybinį darbą, mat lėkštėje trijų patiekalų – užkandėlės, pirmojo ir karštojo – derinys pribloškia netradiciniu skoniu ir estetika. „Kompleksas” kainuoja 50 eurų, bet prisivalgyti spagečių, kaip įprasta itališkoje „tratorijoje”, čia tikrai nepavyks. Užtat estetikos vergams tikrai bus į ką paganyti akis.
Plačiau apie tai žurnale „Stilius“.