Siuvamosios mašinos, stalai, audiniai ir visi kiti daiktai jau sukrauti į dėžes. Po ketverių metų San Fransiske, baigusi Meno akademijos universiteto mados dizaino magistro studijas, A.Taylor kraustosi į Niujorką. Kaip ir dar tūkstančiai jaunų dizainerių, svajojančių prasimušti negailestingame mados pasaulyje.
Bet tarp tų tūkstančių retas yra patekęs ant trokštamo podiumo kaip rusvaplaukė lietuvė A.Taylor, buvusi Miniotaitė. Ji pristatė kitų metų rudens ir žiemos kolekciją Niujorko mados savaitėje.
Per tūkstantį svečių vienoje „Lincoln” centre įrengtų palapinių plojo A.Taylor ir dar šešiems jauniems dizaineriams, kurie kar tu rodė San Fransisko mados mokyklos absolventų kolekciją.
Atranka truko ilgiau nei metus. Tik po to jauni dizaineriai gavo teisę Niujorko mados savaitėje parodyti savo darbus.
„Labai didelis stresas ir konkurencija, nemigos naktys ir užkulisiniai žaidimai. Bet patekti į Niujorko mados savaitę buvo mano tikslas dar prieš magistrantūros studijas San Fransiske”, – sakė A.Taylor.
„A.Taylor parodė įmantrią kolekciją. Ypač išsiskyrė baltas dvipusis vilnos ir odos paltas kontrastingais juodais kraštais. Juo vilkėdama nuostabiai atrodytų Michelle Obama”, – pareiškė kritikas Molly Glentzeris laikraštyje „San Francisco Chronicle”.
„Net pati taip nesugalvočiau!” – skaitydama komentarus šypsojosi A.Taylor.
Kurdama keturis modelius lietuvė negalvojo apie JAV prezidento žmoną, tačiau stilingoji M.Obama galėtų būti lietuvės klientė.
Juodais ir baltais plazdančiais apdarais vilkinčios manekenės priminė gražuoles, atkeliavusias iš futuristinio pasaulio. Tačiau jei jos eitų gatve, žmonės atsisuktų ne todėl, kad drabužiai keistoki. Tiesiog jie labai gražūs.
„Man buvo įdomu, kad dabar, kai kokybė tampa prabanga, negalima kurti ko nors naujo, bet praktiško. Juk galima išsaugoti kokybę ir panaudoti siuvimo meno žinias, kurios perduodamos iš kartos į kartą”, – mano dizainerė.
Jos drabužiai yra ne tik išskirtinio dizaino. Jiems sukurti panaudota įdomi technologija. Negali sakyti, kad drabužiai pasiūti, nes juose nėra nė vienos siūlės. Kraštai – be apsiuvų. Viduje nėra pamušalo, nes jungtys yra gražios iš abiejų pusių.
Audinius A.Taylor tarsi sulipdė, naudodama lipniąsias juosteles ir specialų presą.
„Aš labai domiuosi naujosiomis technologijomis. Man įdomu, kaip daiktus gaminsime ateityje. Besiūlės technikos net kai kurie dėstytojai nežinojo, todėl man reikėjo pačiai ją atrasti.
Daug studijavau, siunčiau laiškus į Japoniją ir Italiją, turėjau ne kartą išbandyti ir sugadinti prastesnes medžiagas, kol ėmiausi brangesnių”, – pasakojo kūrėja, nepabūgusi nerti į dar neištirtus vandenis.
Kurti kolekciją ji pradėjo tyrinėdama siuvimo istoriją. Kadangi pirmieji žmogaus rūbai buvo iš odos, A.Taylor nutarė irgi naudoti chemiškai neapdirbtą odą, natūralų šilką ir vilną.
Sujungusi praeitį ir ateitį ji sukūrė kolekciją, kuri išsiskyrė iš kitų.
Po kolekcijos pristatymo JAV spaudoje pasirodė A.Taylor drabužių modeliai.
„Jei tik turėsite galimybę pamatyti A.Taylor kolekciją, kurios drabužiai be siūlių, išvysite ateitį”, – žavėjosi Meno akademijos San Fransiske direktorė Gladys Perint-Palmer.
Pati dizainerė tik kukliai šypsosi, nors jau pats laikas pratintis prie dėmesio, televizijos kamerų ir fotoaparatų blyksčių.
Grimuotojų kambarėliuose prieš pristatymą šmirinėjo daug mados kritikų, ekspertų ir reporterių. Pradedanti dizainerė jaudinosi, kaip spės apžiūrėti kiekvieną apdarą ir aksesuarą, o dar reikėjo ir į klausimus atsakinėti. Nuo MTV iki ABC – televizijos kamerų Niujorke netrūko.
O kai kolekcijos pristatymo pabaigoje manekenė išvedė A.Taylor ant podiumo, besišypsanti dizainerė tik pamojo publikai ranka – šlovės spinduliuose ilgai nesimaudė.
„Taip pasireiškė mano lietuviškas kuklumas. Vos užlipau ant podiumo, iš karto norėjau bėgti atgal, – nusijuokė iš Klaipėdos kilusi moteris. – Esu įpratusi daryti juodą darbą užkulisiuose. Žurnalistų dėmesys man – naujas iššūkis.”
Dar tada, kai Aura mokėsi Vilniaus dailės akademijoje ir tik svajojo apie Niujorką, labiausiai ją žavėjo dizaineriai, kaskart pateikiantys ką nors nematyto.
„Ir aš norėjau atrasti ką nors naujo”, – tikino A.Taylor, pirmąjį drabužį sukūrusi iš kartono dar vaikystėje Eduardo Balsio menų gimnazijoje uostamiestyje.
Vėliau ji studijavo dizainą Vilniaus dailės akademijoje, dirbo „Bartės” mados namuose, Snieguolės Kerpienės įmonėje, pristatė savo kolekciją Vilniaus mados savaitėje ir Pilies džiazo festivalyje.
Nors sekėsi neblogai, ji norėjo išbandyti save pasaulinėje scenoje: „Aš norėjau paragauti didžiojo mados pasaulio, nes Lietuvoje man trūko erdvės.” Prieš šešerius metus A.Taylor išvyko į Los Andželą, kur gyvena jos sesuo. Dizainerės karjerą reikėjo pradėti nuo nulio.
Pinigų nebuvo, bet lietuvė nusprendė paimti banko paskolą, kad galėtų studijuoti madą magistrantūroje San Fransiske. Ten išsilaikyti labai sunku, daug jaunuolių palieka mokslus jiems net neįpusėjus.
„Aš visada taip elgiuosi: pirmiausia kur nors įkrintu, paskui turiu kapstytis”, – paaiškino pašnekovė.
Kai kurie jos buvę kurso draugai ir kolegos Lietuvoje – jau žinomi dizaineriai. Bet A.Taylor į Lietuvos klientus net nesidairo. Ji nusitaikė į Niujorką ir nebijo svajoti apie savo mados liniją bei asmeninės kolekcijos pristatymą kitoje Niujorko mados savaitėje.
Įkvėpimui lietuvė saugo iškarpą iš „The New York Times” su aštriosios kritikės Cathy Horyn žodžiais: „Kai kurie Auros Taylor siluetai yra ypač stiprūs ir daug žadantys.” „Ši trumpa frazė mados industrijoje yra labai svarbi, – tikino drabužių kūrėja. – Kai pagalvoju apie visą savo kelią, apie tai, kur pradėjau ir kur atsidūriau, atrodo nerealu. Pasirodo, svajonės pildosi. Dabar turiu toliau siekti užsibrėžto tikslo.”