Moteris, kad ir kokia ji būtų švelni bei subtili, turi būti ori, savarankiška, siekti svajonių ir tikslų, gebėti savimi pasirūpinti.
Baisu, kai dama sugalvoja elgtis kaip vyras. Nesižaviu ir efektingus raumenis užsiauginusiomis moterimis. Nesuprantu tokių, kurios keistomis šukuosenomis, drabužiais tarsi slepia savo lytį.
Taip pat man norisi bėgti nuo labai valdingų, šiurkščių dailiosios lyties atstovių.
Su moterų agresyvumu susidūriau viešėdamas Švedijoje. Ten teko bendrauti su aršiomis feministėmis, kovojančiomis už moterų teises.
Tas šiurkštumas nebuvo skirtas tiesiogiai man, bet kažkokia negatyvi energetika sklandė ore.
Supratau, kad tai neturi nieko bendra su kova už moterų teises, kad tai tik kažkoks emocinis ar dvasinis nuokrypis, kai trūksta meilės.
Glumina, kai neturi teisės moteriai atidaryti durų ar padėti užsivilkti palto. O atrodo gražu, kai vyras neša moters rankinę, o ši eina šalia laisvomis rankomis ir jaučiasi pamaloninta. Lygiai taip pat smagu, kai moteris pradžiugina vyrą pagamindama jam skanų patiekalą.
Manau, kad vyro ir moters santykių esmė – vienas kito pamaloninimas. Svarbu nepamiršti rodyti dėmesio.
Mano tėvas mamą lepina ir dėmesį rodo visą santuokinį gyvenimą. Jie jau pensininkai, bet tėvas dažnai mamai be progos įteikia gėlių, sako komplimentus.
* * *
Prieš metus vedžiau. Mudu su žmona Malini laikomės savotiško nerašyto susitarimo: aš turiu elgtis taip, kad ji jaustųsi laiminga ir saugi, o ji turi stengtis, kad aš būčiau laimingas ir patenkintas.
Viskas turi vykti natūraliai, nereikalaujant dėmesio iš partnerio. Tai neturi būti auka ar prievolė.
Daryti gera, netrokštant apdovanojimo ar padėkos, nėra sunku. Kai jaučiu, kad manimi rūpinasi, tuomet ir aš noriu rūpintis. Tai veikia kaip užburtas ratas.
Kuo daugiau duodi, tuo daugiau gauni. Jeigu duodi negalvodamas, kad tau viskas grįš su kaupu, tada sulauki atpildo. Bet jei darai ką nors tikėdamasis kompensacijos, įvertinimo, padėkos, tai jau yra egoizmas.
Vyras ir moteris yra skirtingi, jie pajėgūs dirbti labai skirtingus darbus, tačiau aukodamiesi vienas dėl kito turėtų išeikvoti vienodai energijos. Tik tada galima laimė.
Juk kai kairysis ir dešinysis ratai yra vienodo dydžio, vežimas rieda į priekį. Bet kai ratai skirtingo dydžio, vežimas suksis į kairę arba į dešinę.
Mano žmona Malini yra indė. Mūsų šeimos laimė dar nepakankamai patikrinta, tačiau tikiu, kad ir ateityje mudviem viskas bus gerai.
Neturėjau tikslo vesti kitatautę. Tiesiog manau, kad gyvenime viskas surikiuota tarsi šachmatų lentoje. Kaip šiltą pavasario rytmetį netikėtai išsprogsta pumpurai, taip vieną dieną visiškai neplanuotai ir netikėtai nepažįstama mergina iš tolimo krašto užkariavo mano jausmus.
Man iš vaikystės yra įstrigusi pasaka, kuri baigiasi žodžiais: „Kiekvienas žmogus turi savo antrąją pusę, tik nežinia, kuriame pasaulio kampelyje jos ieškoti.”
Tikiu, kad pažintis su Malini buvo nulemta iš aukštybių.
* * *
Nemanau, kad lietuvės blogesnės už indes. Priešingai, esu įsitikinęs, kad lietuvės yra nuostabios, gražios, moka puoštis ne tik per šventes, neskuba trumpai nusikirpti plaukų, puoselėja namus, skaniai gamina.
Malini džiaugiasi, kad lietuviai yra nagingi, daug ką daro savo rankomis.
Kuo mano žmona išskirtinė? Viskuo. Pradedant kojų pirštais, baigiant mintimis.
Tam tikrose srityse mudu su žmona esame labai skirtingi. Todėl mums nenuobodu. Kiekviena nauja diena dovanoja įvairių atradimų.
Malini vis dar pratinasi prie naujos šalies, klimato, kultūros. Namuose tvarkomės spontaniškai. Noriu, kad mano žmona taptų puikia šeimininke. Bet suprantu, kad to negaliu tikėtis taip greitai.
Todėl dabar aš namuose tvarkausi labai daug, o Malini po truputėlį mokosi. Bet jau galiu pasidžiaugti, kad kartais grįžęs namo prie durų užuodžiu indiškų patiekalų kvapus.
Mano žmona – kompiuterių specialistė, dirba vienoje įmonėje programuotoja. Ji labai nutolusi nuo aktorystės – mano profesijos.
Neseniai pasakojau kolegoms, kad kartais, kai žiūrime kokį lyrišką filmą, aš dažniau verkiu negu žmona.
Malini gyvenime viskas pasverta ir tikslu. O mano gyvenime dominuoja menas, kūryba, įkvėpimas, polėkis. Bet kontrastai juk yra nuostabu.
* * *
Kaip auginti meilę? Per vestuves žmona man nuplovė kojas. Pagal indų papročius vyras yra dievas, o moteris – dieviška energija. Kai per vestuves nuotaka savo vyrui plauna kojas, tarsi pasako, kad jį pripažįsta kaip savo vyrą.
Kai vyko mūsų vestuvės, nemaniau, kad bus plaunamos kojos, nes nesilaikėme griežtai visų papročių. O kai tai vyko, suglumau, daugiau juokiausi negu rimtai į visa tai žiūrėjau. Tačiau Malini buvo rimta, susikaupusi.
Dabar mes kojų vienas kitam neplauname, tačiau aš dažnai žmonai ištepu kojas kremu arba ji man.
Mes turime vienas kitam teikti džiaugsmą, kitaip koks tikslas tuoktis? Gal esu senamadiškas, bet tikiu, kad galima mylėti žmogų visą gyvenimą. Mudu su žmona retai kalbame apie meilę. Daug prasmingiau nešiotis tą jausmą širdyje.