Kodėl tolimoje Gruzijoje? Prieš aštuonetą metų D.Mikalajūnas pradėjo čia dirbti energetikos srityje. Susiradęs nemažai draugų nusprendė, kad reikia vietos, kurioje galėtų visi susiburti. Taigi įsigijo žemės maždaug dvi valandos kelio nuo sostinės Tbilisio ir pasistatė nedidelį autentišką XVII–XVIII amžiaus kalnų gyventojų namą, kurį pavadino dukters Indrės vardu.
„Gruzinai labai myli vaikus ir viską daro tik dėl jų. Tai jie pasiūlė namelį pavadinti Indrės vardu. Norėjo, kad tai būtų tarsi įrodymas, jog mūsų duktė čia visuomet laukiama”, – paaiškino J.Mikalajūnienė.
Žemė buvo apsodinta vynmedžiais. Pradėtą spausti vyną gruzinai taip pat pasiūlė pavadinti Indrės vardu.
Tuomet dvylikametės paauglės gruzinai paprašė nupiešti etiketę. Taip ant etiketės atsirado gruziniškas kalnų namelis, upeliukas ir vynuogės.
Beje, netoli sodybos tekantis upelis irgi turi Indrės vardą. Jos vardas puikuojasi ir ant svečiams vaišinti skirtų vyno taurių.
„Gaila, kad Indrė dabar to nemato”, – atsiduso pastarąjį kartą prieš kelias savaites sodyboje viešėję Mikalajūnai. Šįkart jie čia lankėsi be dukters – aštuoniolikmetė ruošiasi abitūros egzaminams.