Lietuvės, palyginti su kitų kraštų moterimis, išsiskiria begaline meile savo šaliai, fiziniu ir dvasiniu grožiu. Geriausias pavyzdys – mano žmona Eglė.
Moteriškumo esmė – išmintis. Ne kiekvienas protingas žmogus yra išmintingas. Ištikimiausia išminties palydovė – intuicija, pasaldinta moteriška logika, kuri paguldo ant menčių net patį racionaliausią vyrą. Taip pat švelnumas, šiluma.
Šių savybių puokštę gaubia paslapties skraistė, kurią vyrai naiviai tikisi praskleisti, bet priartėję prie tikslo suvokia, kad tai tik miražas, prilygstantis iš saujos byrančiam smėliui.
Nejaukiai jaučiuosi šalia šiurkščių, amoralių, storžieviškai besielgiančių damų, kurios pabrėžtinai mėgaujasi savo išskirtinumu, negailestingai trypdamos prigimtinį orumą.
Pasipusčius padus norisi bėgti nuo intelekto, padorumo stokojančių savimylų, kurios laiką skiria tik kūnui gražinti. Ir atvirkščiai, dėmesį patraukia ir žavi išmintingos, šiltos, jausmingos moterys, nors jos ir neatitinka šiuo metu paplitusių grožio standartų.
Gyvenimo patirtis, meilė, rūpinimasis artimaisiais, pagarba pašnekovui – tai gali būti tie kriterijai, kurie užtikrina įdomų pokalbį ar turiningą bendravimą.
* * *
Meilė – galinga jėga. Esu tikras, kad kiekvienas įsimylėjęs vyras yra romantiškas be-
protis, krečiantis įvairias išdaigas.
Kartais visuomeninė padėtis, darbas ar kitos aplinkybės stabdo besiveržiančią fantaziją, sulaiko nuo neapgalvotų ir spontaniškų poelgių. Tačiau mudu su Egle esame paišdykavę užtektinai – daugybės atsiminimų iki šiol pakanka meilės ir aistros ugniai liepsnoti.
Pasakysiu taip – išdaigas krečiame iki šiol. Esu įsitikinęs, kad jaunatviško nutrūktgalviškumo ir beprotiškų poelgių poreikis bei jų realizavimas – ilgų ir sėkmingų santykių garantas.
Kaip turėtų elgtis vyrai, kad moterys šalia jų jaustųsi laimingos? Jie turi elgtis taip, kad moterims nekiltų noro abejoti dėl savo pasirinkimo. Žinoma, gyvenimas, kupinas darbų, rutinos, buities, kartais diktuoja savo sąlygas ir negailestingai kėsinasi į santykių idilę.
Todėl vyrui pravartu pasimokyti iš moters intuicijos meno, išminties ir, atidėjus viską pasaulyje, stačia galva nerti į mylimiausio žmogaus poreikių jūrą. Na, bent pamėginti. Kartais moteriai pakanka matyti gerą valią: ji puikiai supranta, kad partneris, įsisukęs į darbų sūkurį, dirba tik dėl jos vienos.
Ilgas santuokinis gyvenimas moko valios, kantrybės ir nuolaidumo. Jaučiuosi šių savybių pramokęs. Nors, tiesą sakant, vaikščiojimas su žmona po parduotuves nėra mėgstamiausias laisvalaikio leidimo būdas. Tačiau dabar yra prekybos centrų, kuriuose įrengti suoliukai pailsėti.
Į desperatišką pareiškimą „Neturiu kuo apsirengti” reaguoju kaip į lėktuvo turbulenciją audros sąlygomis. Supranti, kad to nepakeisi, tad tenka prisisegti saugos diržus ir kantriai laukti, kol lėktuvas pasieks žemę. Juk net juodžiausią naktį keičia diena. Tad ir žmonos nepasitenkinimas reiškia ne ką kita, o neišvengiamai artėjančią palaimą.
Ilgaamžės santuokos paslaptis – pagarba, kantrybė, atlaidumas, aistra, bendri interesai, atsakomybė. Visa tai sumaišęs ir subrandinęs gali išgauti paslaptingą meilės eliksyrą, kurio paragavęs supranti, kad be mylimo žmogaus negali kvėpuoti, būti, dirbti ir gyventi.
Didelė laimė, jei su artimu žmogumi nori senti, laikytis už rankų, laukti naujo ryto.
Tačiau nėra namų be dūmų. Konfliktų kyla net laimingose šeimose. Ir mūsų pora ne išimtis.
Pasipykstame, ir tai yra normalu. Antraip tai būtų ne dviejų asmenybių sąjunga, o dviejų bevalių, bedvasių ir beveidžių personų vegetacija.
Mudu su žmona esame meninės prigimties ir dirbame kūrybinį darbą, tad emocijos dažnai liejasi per kraštus. Turėdamas šiokios tokios patirties dažnai taikau labai veiksmingą formulę: jei moteris neteisi, kuo skubiau jos atsiprašau.
Pastaraisiais metais mudu su Egle vis dažniau kartu pasirodome scenoje. Dainuodami duetu dažniausiai abu dainininkai baigia kūrinį drauge. Tad ir šeimoje stengiuosi laikytis sceninio dueto modelio – paskutinio žodžio teisę su žmona dalinuosi po lygiai.
* * *
Kas laiko namų kertes? Visa iniciatyva – Eglės rankose, už tai esu jai labai dėkingas. Nors namų gerovė ir jaukumo siekis nesvetimas ir man. Pavyzdžiui, niekada neleidžiu žmonai lyginti savo drabužių ir visada išimu švarius indus iš indaplovės.
Kad ir kiek komplimentų sakyčiau žmonai ir dovanočiau gėlių, žinau, jog visada bus per maža. Ne todėl, kad ji to reikalautų iš manęs. Tiesiog mano žmona verta visų pasaulio komplimentų ir visų planetoje žydinčių gėlių.
Paprasčiausia ir dažniausia lepinimo forma – garuojančios kavos puodelis rytais į lovą.
Kada pastarąjį kartą žmonai rašiau meilės laišką? Deja, ilgiems laiškams rašyti nelieka laiko, paprasčiau ir veiksmingiau jausmus išreikšti žodžiais. Juk moteris myli ausimis.
Labai patogi trumpų meilės laiškų rašymo priemonė – mobilusis telefonas.
Savo žmonai Eglei labiausiai esu dėkingas už tai, kad išsirinko būtent mane. Taip pat esu dėkingas už visus kartu praleistus metus, kantrybę, supratimą, meilę, rūpestį, ištikimybę ir atsakomybę, išmintį ir grožį, meilę dukterims ir anūkėms, jos balsą ir atsidavimą profesijai. Už taurumą ir paprastumą. Už tai, kad leido man tapti tuo, kuo esu. Už tai, kad visada buvo, yra ir tikiuosi, kad visada bus su manimi. Ji, būdama trapi, pažeidžiama ir kukli, yra patikimiausias mano draugas, į kurio petį galiu atsiremti nedvejodamas.
Ji ir yra tikrasis moteriškos paslapties įsikūnijimas. Su ja gyvendamas atradau savyje tokių savybių, kurių net neįsivaizdavau turįs.