Kokia moteris atsisakytų pagalbos, stipraus peties, rūpesčio? Visos nori būti mylimos, nešiojamos ant rankų, sulaukti dėmesio.
Dabar buities darbai nebedalijami į vyriškus ir moteriškus, vyrai net eina tėvystės atostogų. Kaip pora turi bendrauti? Svarbiausia – suprasti vienam kitą ir sutarti. Jei vyrui smagu sukiotis prie puodų ir vesti vaikus į darželį – sveikintina.
Aš taip pat kartais stoviu prie puodų. Rūpintis vaikais – pareiga. Tačiau neįsivaizduoju savęs, darančio tai kiekvieną dieną. Kai iš vyro daroma auklė ir namų šeimininkė, sakau „ne”.
Juk mūsų, vyrų, genuose užkoduota eiti į medžioklę, parnešti grobį ir išmaitinti šeimą. Niekur nuo to nepabėgsime.
* * *
Daug moterų sako: „Neturiu kuo apsirengti.” Jos labai klysta manydamos, kad mes kreipiame dėmesį į drabužius. Tai visiškai nesvarbu.
Vyrui užtenka, jei moteris tvarkinga, švari, vilki neapsmukusiais drabužiais. Man juokinga, kai vyresnio amžaius, solidi moteris vaidina šešiolikmetę paauglę ir vilki jos drabužius.
Kad moteris gražiausia nuoga – man jau praėjęs etapas. Kad ji būtų be galo seksuali, ji turi būti ką nors apsirengusi. Paslaptis turi išlikti.
Smilga, nužengusi nuo podiumo, tinka pasilinksminimams, ne ilgalaikiams santykiams. Tačiau rinkdamasis gyvenimo palydovę, mano nuomone, vyras atsižvelgia į visai kitus dalykus – sveiką, patikimą moterį. Grožis lieka ne pirmoje vietoje.
Labai graži moteris gali palikti, iškeisti į kitą vyrą. Nežinau, ar daugelio vyrų svajonė yra tokia, kurios visi geidžia, – tai negarantuoja saugumo, ramybės.
* * *
Artimai bendraudamas su moterimi neriuosi iš kailio, nes man malonu daryti staigmenas, dovanoti gėles be jokios progos. Tačiau pirmojo susitikimo, pirmojo bučinio metinių niekada neprisimenu.
Žinomumas santykius dažnai apsunkina. Sudėtingiau susipažinti su moterimis. Tos, kurios siekia žinomo vyro dėmesio, man neatrodo patikimos. Jos erzina, trukdo užmegzti normalius santykius.
Su tokiomis nesileidžiu į kalbas, mandagiai atsiprašau. Tada sako, kad esu užrietęs nosį. Tačiau švaistyti laiką, negerbti savęs neketinu.
Neseniai simpatiška dama pakvietė mane kavos ir prisipažino, kad išnaršė internetą ir sužinojo apie mane viską. Ji skaitė būtas ir nebūtas istorijas, turėjo savo nuomonę, kurios niekaip nepakeisi.
Esu vienišas vyras. Paskutinį kartą tikrame pasimatyme buvau labai seniai, gal prieš kelerius metus.
Man patinka vienatvė, bet juk viskam yra ribos. Žmogus nėra sukurtas būti vienas. Gali pradėti kaukti kaip vilkas. Mielai nueičiau į pasimatymą, tačiau neturiu su kuo.
Nesėdžiu užsidaręs namuose, nors daug laisvo laiko atima kompiuteris. Bet jis neatstoja žmogiškos šilumos.
Esu laisvas nuo kasdienių įsipareigojimų, kuriuos turi šeimos, poros, bet manęs niekas nelaukia. Tai yra tos laisvės kaina. Tikiuosi, kad tai nesitęs amžinai.
Ar noriu meilės? Norėti ir ką nors dėl to daryti – skirtingi dalykai. Noriu vykti paatostogauti į šiltuosius kraštus, prie jūros. Vienas neprisiruošiu, o jei būtų su kuo nors, seniai būčiau nuvažiavęs. Vis sakydamas, kad galbūt tai bus kitą mėnesį, galiausiai pamatai, kad praėjo jau metai.
Niekada nesu priėjęs prie moters gatvėje ir paprašęs jos telefono numerio. Dieve mano, arba aš to nemoku, arba man tai nepriimtina.
* * *
Brandūs vyrai ir jaunos merginos? Niekam ne paslaptis, kad mano draugė Monika, su kuria buvau daugiau nei šešerius metus, už mane jaunesnė 12 metų.
Mes galėjome sukurti šeimą, tačiau kam paskui visą gyvenimą kankintis? Nepavyko, kažkas netiko, atsirado trintis. Nusprendėme nebebūti kartu.
Kai bandau analizuoti priežastis, darau prielaidą, kad galbūt kaltas amžiaus skirtumas. Todėl dabar sunkiai save įsivaizduoju su jaunute mergina.
Gerai, jei sutampa interesai, pomėgiai – tuomet amžiaus skirtumas nėra kliūtis. Tačiau jei nėra net to, veltui gaištamas laikas.
Parengė Laura Čaplinskaitė, Renato Neverbicko nuotr.