Gražiausia Lietuvos mergina tapo studentė Ieva Gervinskaitė. Kodėl ji? Prisipažinsiu, apsispręsti buvo labai sunku. Pirmiausia dėl to, kad nebuvau bendravęs su dalyvėmis.
Vaizdas, kurį matome scenoje, labai svarbu, tačiau ne mažiau svarbu ir mokėjimas bendrauti, iškalba, intelektas, užsienio kalbų žinios.
Modelis ir mis yra visiškai skirtingos sąvokos. Modelis turi būti įdomių bruožų, o „Mis Lietuva” – graži visiems, standartinių bruožų.
Internetas mirga komentarais, kad išrinkome šio titulo nevertą merginą. Aš ir mano aplinkos žmonės tų komentarų nerašome.
Juos rašo pikti, kompleksuoti ir pavydūs žmonės. Būkim „biedni”, bet teisingi – renkame iš to, kas ateina į konkursą. Grožis – kaip mada: vienam gali būti labai gražu, o kitam visai negražu.
Iš aprašymų, kuriuos buvau gavęs, spręsti apie dalyves neverta. Man keista, tačiau visų keturiolikos merginų prisistatymai kone identiški.
Nejaugi sunku sugalvoti ką nors originalesnio ir prisistatyti ne tik kaip studentei ar moksleivei, mėgstančiai šokius ar knygas?
Ieva mums, komisijos nariams, pasirodė kitokia. Ji nuo pat pradžių išsiskyrė iš viso būrio. Kuo? Holivudine šypsena. Juokauju.
Ši mergina atitinka visus standartus, pagal kuriuos yra vertinama mis: gražūs plaukai, balti tiesūs dantys, žavinga šypsena, puiki veido oda, ryškūs bruožai, tobula figūra.
Ieva buvo verčiausia karūnos. Ją su kitais komisijos nariais išrinkome sutartinai – nebuvo nei ginčų, nei ilgų diskusijų.
Mano manymu, sunkiausias dalykas merginoms – ne pats konkursas, o atrankos į jį. Mergina stovi su maudymosi kostiumėliu prieš komisijos narius, kurie užduoda kvailus klausimus, ir turi nesutrikti, būti drąsi, lengvai bendrauti. Jei ji pereina atranką, tai jau svarbus įvertinimas, didžiulė gyvenimo mokykla.
Kiekvienai motinai savo vaikas yra pats gražiausias. Tačiau einant į grožio konkursus siūlau visada save įvertinti labai kritiškai.
Ar tu tikrai turi reikiamų savybių? Grožis yra svarbu, tačiau dar reikia nebijoti scenos ir kalbėti nemikčiojant.
Kiekvienais metais visos grožio konkursų dalyvės lyg susitarusius sako, kad konkursas joms suteikia pasitikėjimo savimi. Nemanau, kad čia reikia jo ieškoti.
Galbūt tu nesi pati gražiausia, bet turi kitų puikių talentų, kurių nesugebi atskleisti tik todėl, kad manai esanti grožio deivė.
Grožio konkursai neskirti visoms, kaip ir fizikų olimpiados. Kiekvienas žmogus pirmiausia turi gyventi darniai su pačiu savimi.
Tokių šou dalyvės yra (bent jau turėtų būti) suaugusios, žino savo trūkumus, galimybes, kompleksus. Jei per kompleksus nesugebi perlipti, kokio velnio eini į sceną?
Grožio konkursas neturėtų būti gyvenimo tikslas. Jei tu į tai žiūri kaip į atrakciją, kuri atvers naujas duris, suteiks naujų pažinčių, tuomet viskas gerai. Tačiau jei tai gyvenimo ar mirties klausimas, būtinai reikia keisti požiūrį.
Plačiau apie tai žurnale „Stilius”.