Gyvenimo stūmokliu Daliai tapo nauja veikla. Moteris neseniai ėmė dėstyti Vilniaus dizaino kolegijos drabužių modeliavimo specialybės studentams.
Nors dabar vasara, D.Kernagienė nesėdi rankų sudėjusi. Ji susiskambina ar internetu susirašinėja su savo studentais, rengia dėstymo programą naujiems mokslo metams.
Sulaukusi kvietimo dėstyti, Dalia du mėnesius svarstė ir dvejojo. Žengti šį žingsnį buvo sudėtinga ir dėl skaudulių, kurie ją užvaldė po vyro netekties, ir dėl to, kad anksčiau niekada nebuvo ragavusi dėstytojo duonos.
Be to, D.Kernagienė ilgą laiką buvo nutolusi nuo savo kūrybinio kelio.
Po studijų tuomečiame Lietuvos dailės institute Dalia kelerius metus dirbo Vilniaus modelių namuose, kūrė privačias kolekcijas, kaip kostiumų dailininkė nemažai pasižymėjo kine ir teatre. Ji kūrė kostiumus praeityje populiaraus televizijos serialo „Raudonmedžio rojus” herojams.
Sukūrusi šeimą Dalia pasitraukė iš aktyvios profesinės veiklos, kad galėtų kuo daugiau dėmesio skirti vaikams ir savo vyrui, dabar jau šviesaus atminimo V.Kernagiui.
Todėl naujas darbas – iššūkis neseniai 60 metų jubiliejų atšventusiai moteriai.
„Likimas taip susiklostė. Tokio darbo neieškojau. Galima sakyti, jis pats mane susirado.
Po Vytauto mirties prieš trejus metus užsidariau savyje. Atsiribojau nuo viešumos, mažai bendravau su aplinkiniais.
Vieną dieną sulaukiau kvietimo dėstyti Vilniaus dizaino kolegijoje.
Iš pradžių buvo baugoka, nežinojau, kaip mane priims kiti dėstytojai, studentai, ar mokėsiu jiems perteikti žinias, ar užteks patirties. Juk mokyti yra visai kas kita nei dirbti pačiam.
Viena studentė pirmomis dienomis prisipažino, kad su kurso draugais manęs prisibijo, mano, kad galiu būti griežta. Pasakiau, kad nusiramintų, nes aš jų dar labiau bijau.
Bet greitai apsipratau ir net nepastebėjau, kaip pralėkė pusmetis. Toje aukštojoje mokykloje labai šaunus dėstytojų kolektyvas, gabūs studentai.
Ten labai gera, ten suradau antruosius namus. Ne visada po darbo noriu grįžti į savo namus”, – džiaugėsi D.Kernagienė.
Nuo rudens Dalia dėstys sceninio įvaizdžio formavimą. Tai susiję su ankstesne jos veikla.
D.Kernagienei patinka, kad Vilniaus dizaino kolegijoje studentai mokosi ir eksperimentinio meno.
„Man patinka eksperimentuoti, fantazuoti. Esu lanksti ir imli naujovėms”, – kalbėjo dėstytoja ir kostiumų dailininkė.
Ji nėra tipiška dėstytoja, kuri žinias dėsto ant stalo pasidėjusi užrašus. Studentams stengiasi būti draugė, pagalbininkė.
„Ačiū Dievui, kad pavyko užmegzti kontaktą su jaunimu. Šiuolaikiniai jauni žmonės smalsūs, apsišvietę, laisvi, turi daug informacijos. Bendravimas su jais man – kaip stebuklas. Aš daug ko išmokstu iš jų”, – sakė D.Kernagienė.
Dėstytojo darbas praplėtė akiratį, dovanojo naujų pažinčių. Tačiau Dalia dar nepajuto įkvėpimo kurti drabužių kolekciją.
„Individualia kūryba per šį pusmetį dar neužsikrėčiau. Drabužių nekuriu. Po vyro mirties manyje įvyko kažkoks perversmas. Sijonų raukimas, modeliavimas atrodė banalybė.
Bet jaučiu, kad po truputį savaime grįžtu prie to, kas man patinka. Dabar svarbiausia, kad pradėjau gyventi. Tai yra gerai”, – kalbėjo Dalia.
Plačiau apie tai žurnale „Stilius”.