Šlagerių „Meilės laivas”, „Balta žuvėdra”, „Neliesk mano damos” atlikėjo namai Kaune, kuriuose jis jau ketvirtus metus gyvena su drauge Neringa Kavaliauskaite (31 m.) ir dvimečiu sūnumi Adu, dvelkia tokia pat prabanga kaip ir jo sceniniai apdarai.
Erdviame bute – ištaigingi baldai, prie jų priderinti sienų apmušalai ir užuolaidos, indaujoje puikuojasi porceliano indai, sienas puošia tapytojų darbai.
„Namus įsirengiau maždaug prieš dešimtmetį. Pastaraisiais metais su Neringa pakeitėme tik keletą detalių. Man patinka prabanga, vertinu brangius daiktus. Nepraleidžiu progos jų įsigyti”, – prisipažino R.Cicinas.
Ilgai taukšti apie prabangius daiktus, kaip ir jais puikuotis, dainininkas nebuvo linkęs. Jis mieliau kalbą pasuko apie šeimą ir tėvystę.
Dainininkas tvirtino, kad šalia esanti Neringa ir kitame kambaryje miegantis jų sūnus – didžiausias turtas, kurio neįmanoma įkainoti pinigais.
* * *
– Moteris, kurią tarsi užsiauginote nuo pat jos paauglystės ir kuri pagimdė jums sūnų, apsivilkti vestuvinę suknelę tikriausiai svajoja jau ne vienus metus. O jūs sakote, kad vedyboms vis dar ne laikas?
– Esu įsitikinęs, kad atradome vienas kitą, o Ado gimimas mus susiejo tvirčiau nei bet kokie santuokos saitai.
Jau ne kartą esu sakęs, kad vestuvės bus, kai joms ateis laikas. Taip nusprendėme abu. Be to, šiuo metu labiau rūpinamės sūnumi, o ne formalumais.
– Turbūt jus buvo įsimylėjusi ne viena gerbėja. Kuo gi sužavėjo Neringa?
– Ji žavi mane iki šiol.
Pirmą kartą Neringą pamačiau, kai jai buvo šešiolika metų. Ji buvo tokia aktyvi mano gerbėja, kad su motina ir teta atvykdavo kone į kiekvieną mano koncertą ir kaskart atnešdavo gėlių.
Po vieno pasirodymo jos teta priėjo prie manęs ir paklausė, ar galėtume kartu išgerti šampano. Aš sutikau.
Ta ilgų šviesių plaukų mergaitė mane pakerėjo paprastumu ir kuklumu. Vieša paslaptis, kad merginos dainininkams kariasi ant kaklo, bet Neringa taip nesielgė niekada.
– Sunku patikėti, kad scenoje ir gyvenime prabangą mėgstančio R.Cicino dėmesį patraukė, o vėliau ir širdį užkariavo kukli moksleivė.
– Niekada negalėčiau žmogaus prilyginti gražiam daiktui. Jei grįžęs į namus nerasčiau daiktų, žinau, kad juos būtų galima pakeisti naujais. Neįsivaizduoju, kuo galima pakeisti mylimą žmogų.
Neringa yra trapi ir labai moteriška, bet kartu stipri, supratinga. Jai atskleidžiu visas paslaptis, jai ant peties yra tekę net ašarą nubraukti.
Be to, Neringa moka nuginkluoti olimpine ramybe. Net man įsiplieskus ji sugeba kalbėti ramiu tonu.
– Ar labai pasikeitė gyvenimas gimus sūnui?
– Negaliu sakyti, kad viskas apsivertė aukštyn kojomis, tačiau pradėjome taikytis prie vaiko gyvenimo ritmo. Kai nereikia dirbti, pagal jo režimą keliamės, miegame ir valgome.
Lankytis triukšminguose vakarėliuose ir anksčiau nelabai mėgome, todėl jų nė kiek nepasigendame.
Jei draugai po koncerto pasiūlo eiti į kokią kavinę, aš juos dažniausiai pasikviečiu į svečius. Namuose galime vakaroti tiek, kiek norime, ir Ado niekam palikti nereikia.
Plačiau apie tai žurnale „Stilius“.