Galite įsivaizduoti Romą be „dolce vita” – saldaus itališko gyvenimo nuotaikos? Be autentiškų, beveik nerestauruotų gatvių ir pastatų, rustikos stiliaus barų, kuriuose septinto dešimtmečio pradžioje naktimis linksmindavosi Holivudo bohema?
Be garsių aktorių Ginos Lollobrigidos, Anitos Ekberg, Giuliettos Masinos, Sophios Loren ir kitų gyvenimo džiaugsmą su visomis jo spalvomis įprasminusių kino dievaičių?
Ant Romos aukštosios mados podiumo šįmet dizaineriai pristatė brangakmeniais nusagstytas vakarines suknias. Pirmųjų eilių viešnių dėmesį prikaustė brangūs rausvi koralai, mėlyni turkiai, juodi topazai, „Swarovski” kristalai. Jie žaižaravo ant gabardino, šilko, krepdešino, atlaso audinių.
Vis dėlto vienų spindesiui publika liko abejinga, o žvelgiant į kitas darėsi sunku tramdyti emocijas.
Arabų dizaineriai kiekvienąkart per Romos mados savaitę stebina gebėjimu jautriai – tarsi psichologai – prisiliesti prie moters ego. Moterys tarsi susiliejo su vilkimomis sukniomis. Kiekviena suknelė – tai daugybės mėnesių rankų darbo kūrinys.
Emocijas šįmet žadino ir kolekcijų scenografija. Apdarų spindesį paryškino Romos aikščių, kurias publika gerai pažįsta, vaizdai. Ispanijos, Barberinio, Venecijos, Navonos, Kapitolijaus aikštės – tai Amžinojo miesto pasididžiavimas.
Šįmet aukštoji mada dar kartą pasauliui priminė, kad gražiausios moterys ir prabangiausios suknios – tai saldaus gyvenimo dalis.
Ant arabų dizainerių podiumų visada žavi manekenės. Jos nėra tobulo grožio, bet žvilgsnis ir eisena – lyg sudėtingas spektaklio vaidmuo, paklūstantis tik talentingos, fatališkos moters diktatui.
Ne kiekvienai pristatymo viešniai lemta užsivilkti brangią aukštosios mados suknelę, net jei ji – garsios Italijos televizijos laidos vedėja. Pasibaigus kolekcijos pristatymui drabužinėje eilėje laukia kino, televizijos žvaigždės ir arabų princesės. Jos būriuojasi prie dizainerių su viltimi tapti jų klientėmis.
Bet aukštosios mados kūrėjai žvelgia į moteris kitaip nei „prêt à porter” drabužių meistrai Miuccia Prada, Salvatore Ferragamo ar Ermanno Scervino, kurių tikslas – kuo daugiau parduoti. Vienetinių suknių dizaineriai moterį kolekcijos pristatymui renkasi panašiai kaip režisierius F.Fellini.
Vien dailaus kūno ir veido jiems neužtenka. Pasikliaudami nuojauta kūrėjai ieško moteryje dvasingumo.
Rankomis siūtos suknios skirtos turtingoms moterims arba kokio nors filmo herojėms. Brangūs klostėmis sudėlioti audiniai švelniai paryškino moterų kūno linijas. Violetiniai, rožinės pudros, vaistažolių ir antikinės Romos travertino akmens atspalviai atskleidė moters erotiškumą.
Standūs korsetai ir išpūsti sijonai – plisuoti, raukti, išsiuvinėti rankomis – priminė septintą dešimtmetį, tačiau jie bus skirti šių dienų gražuolėms ir jų krūtinėms.
Galbūt ne tokioms išraiškingoms, kaip kino juostos „Saldus gyvenimas” („La Dolce Vita”) herojės Silvijos, kurios vaidmenį atliko aktorė A.Ekberg, bet vis dėlto – moteriškoms.
Moterims, kurios Romoje vadinamos „donna di classe” (kilminga, elegantiška moteris – it.), savo kolekcijas skyrė italų dizaineriai. Jų audiniai ir aksesuarai – bateliai, skrybėlės ir pirštinės – specialiai nudažyti tuo pačiu atspalviu.
Panašiais drabužiais salėje vilkėjo ir dizainerių klientės, kurias į aukštosios mados pristatymų sales paprastai palydi apsauga. Bohema Amžinajame mieste atranda įkvėpimą, o mados savaitės dalyviai galėjo pasijusti legendinės F.Fellini kino juostos herojais.