Esu už natūralumą. Jei moteris yra graži be makiažo, pasidažiusi ji bus dar gražesnė.
Man patinka elegantiška, lengvai žavinga moteris. Ji turi būti savimi, paprasta ir nekelti savęs į padanges. Tai pakeri vyrus. O moteris, manau, pakeri tvarkingas paprastas vyras, o ne išsipuošęs ir tik apie save kalbantis povas.
Paprastumas, kuklumas, rūpestingumas – savybės, kurias vertinu. Vyras visada renkasi moterį pagal tai, kokia ji bus mama.
Rūpestingumu nevadinu buities darbų – esą moteris turi skalbti, lyginti ir sudėlioti vyro drabužius nuo pirmadienio iki penktadienio arba jam išvykstant į komandiruotę kruopščiai sukrauti lagaminą. Tai – vergovė. Rūpinimasis turi būti žmogiškas, normalus.
* * *
Moteris tapti savarankiškas privertė patys vyrai. Praeityje jos gimdė vaikus ir sukosi vien namuose. Dabar ta situacija dažnai yra apvirtusi aukštyn kojomis: moteris uždirba daugiau, todėl vyras sėdi namuose su vaikais.
Nematau čia nieko bloga, jei pačiai porai tai priimtina. Jei moteris turi drąsos, ryžto ir noro siekti karjeros, vyras turi padėti jai tai įgyvendinti. Viskas yra gerai, kol tai nėra ligos požymiai.
Juk yra ir tokių, kurios gyvena vienos ir tuo didžiuojasi, uždirba pinigus ir sako, kad visi vyrai – kiaulės, pasigimdo vaikų nuo bet ko.
* * *
Meilę iš pirmo žvilgsnio, mano nuomone, gali išgyventi žmogus, kuris nėra nudegęs nuo tos meilės. Kai nukenti, patiri skausmingus santykius, atsiranda saugiklių. Tada net ir iš šešiolikto žvilgsnio sunku įsimylėti.
Kita vertus, pasaulis yra stebuklingas. Būna ir taip, kad žmonės vis įsimyli ir net tuokiasi kokius dešimt kartų.
Aš pats turbūt negalėčiau įsimylėti iš pirmo žvilgsnio. Galiu pajusti simpatiją merginai, einančiai gatve. Esu ne kartą gatvėje nepažįstamosios paprašęs telefono numerio. Bet tai nėra meilė.
Kokios moterys tinka vienai nakčiai, o kokios – šeimai? Nenorėčiau skirti šių kategorijų. Turėdamas gyvenimo moterį aš su ja ir linksminuosi.
Su savo žmogumi noriu ir šėlti, ir mėtytis pagalvėmis, ir šokinėti lovoje, ir eiti į aukštuomenės vakarėlį, ir įveikti sunkumus.
Yra buvę, kad mergina manęs siekė vien dėl troškimo būti su scenos žmogumi. Tačiau aš tikiu, kad paskui žinomus vyrus merginos laksto daugiau dėl sportinio intereso – pavyks jį suvilioti ar ne, galiu aš ar ne.
Scenos žvaigždžių nereikia idealizuoti. Žinomas ar nežinomas – jokio skirtumo, tačiau merginos mato iškreiptai.
Užmezgęs santykius greitai pajunti, dėl ko su tavimi yra žmogus, – juk mums ne šešiolika metų. Galbūt dėl to žinomi žmonės ir poruojasi su tokiais pat, nes jie neturi to iškreipto požiūrio.
* * *
Ar mano dainos kuriamos konkrečiai moteriai? Ne visada. Dainos gali būti ne tik iš asmeninės patirties, bet ir stebint pasaulį, kitus žmones. Nors esu sukūręs dainų ir konkrečioms merginoms.
Romantikos mano dainose daug, bet ji ne visada kyla iš meilės moteriai.
Dovanoti moteriai gėlių, mano akimis, yra mažmožis. Jas dovanoju nesureikšmindamas, dažnai – ir be svarbios progos. Stengiuosi visaip rodyti dėmesį savo išrinktajai.
Labai mėgstu su savo mylimu žmogumi laiką leisti gamtoje, ir man tai, matyt, yra didžiausia romantika. Sodyboje prie ežero spragsintis laužas – štai manoji romantika.
Ne vienus metus gyvenau Islandijoje. Islandės ir lietuvės – labai skirtingos. Labiausiai Islandijoje mane stebino, kad ten moterys „kabina” vyrus.
Islandės valdingesnės, šaltesnės, laisvai žiūri į vienos nakties nuotykius. Man tai nepriimtina.
Lietuvoje kalbama, kad skandinavės nėra labai gražios. Yra gražių. Bet iki lietuvių joms – toli.
Lauros Čaplinskaitės tekstas, Pauliaus Lileikio nuotr.