Būtent nuo V. Van Gogho ir derėtų pradėti kolekcijos aprašymą. Kuo šis devynioliktojo amžiaus pabaigos kūrėjas taip įsirėžė “Rodarte“ duetui į atmintį? Kaip sakė pačios dizainerės, jas labiausiai sužavėjo dailininko naudotos spalvos, ypač įvairiausi geltonos ir mėlynos kontrastai, išreiškiantys tiek nakties žavesį, tiek kitus gamtos stebuklus. Kolekcijos pristatymas prasidėjo nuo ryškiausio ir žymiausio olando darbo interpretacijos – suknelės su saulėgrąžų motyvu, paskui sekė žavingieji „Migdolų žiedai“ ir „Irisai“, o finalui Mulleavy seserys pasirinko „Žvaigždėtą naktį“ – dramatiškiausią ir romantiškiausią V.Van Gogho kūrinių duetą.
Daugelis kritikų teigė, kad ši pavasario/vasaros 2012 kolekcija yra tarsi natūralus perėjimas nuo praėjusio sezono “Rodarte“ darbo, kuriame taip pat netrūko gamtos (ypač būdingos vidurio Amerikai) motyvų, perkeltų ant įstabių šilko ir brokato suknelių. Tačiau šįkart gamtos grožio tema žymiai smarkiau susijusi su pačia Van Gogho asmenybe ir dizainerių noru ne tik geriau pažinti dailininką, bet ir savotiškai suteikti jo darbams antrą kvėpavimą. Ir seserims tai puikiai pavyko – sudėtingos dažymo technikos, nesibaigiantys siuvinėjimai, vietomis net kiek futuristiškos formos parodė, kad Rodarte gali tapti įžymiojo olando atitikmeniu madoje.
Vis tik kai kuriuos apžvalgininkus kiek nuliūdino tas faktas, kad keturženkle ar penkiaženkle suma pažymėti drabužiai bus tinkami nebent 21-erių metų dar nesulaukusioms jaunoms merginoms (portalo style.com mados kritikė Nicole Phelps sukneles išvis pavadino primenančias mokyklinius šokių vakarus iš penktojo dešimtmečio albumų). O ką daryti vyresnėms gerbėjoms? Na, joms buvo pasiūlyti keli mezginių variantai, vienas kitas sijono ir palaidinės ansamblis, tačiau “Rodarte“ moteris iš tiesų neturi amžiaus ribos ir nėra amžina aštuoniolikmetė – jai įdomu savo patirtį ir grožį parodyti išsirenkant netradicinį drabužį ir nebijant, kad jis užgoš žmogaus vidinį žavesį.
Šią kolekciją galima vadinti šedevru – tarsi numetusios švelniai ironišką užuominą tema, kad mada yra paremta tik kitų menų kopijavimu, Mulleavy seserys sukūrė ypatingą modelio ir drabužio dermę, mergina ir suknelė tapo tarsi vienu kūnu. O tai, deja, ganėtinai retas atvejis, nes kūrėjai dažnai pamiršta, kad mergina turi dėvėti drabužį, o ne drabužis merginą…
Nors jokių įspūdingų aksesuarų kolekcijoje ir nebuvo (jokių rankinių, nebent įdomūs veidrodinės aukštakulnės basutės), drabužių nuotraukas vertėjo įdėti vien dėl tų mažų akcentų, primenančių meistriškus Van Gogho potėpius ir savitą požiūrį į jausmo, akimirkos išraišką. Štai sutinkame ant suknelės pražydusias saulėgrąžas, naktinių debesų verpetus, blankstančią žvaigždžių šviesią, jūros atspindžius… Lyg kiekvienas padaras savyje turėtų kažko magiško.
Mulleavy seserys ne tik kruopščiai ruošia pristatymo aplinką, bet ir dvi savaites derina blizgučius, turinčius įeiti į nagų lako sudėtį. Ir tai ne pokštas – nepakartojamas šio šou makiažas išties tobulai atitiko Van Gogho temą: akys buvo apvestos tamsiai mėlynu su aukso dalelėmis šešėliu, o nagai spindėjo safyro spalva. Pristatymo šukuosenų meistras juokavo, kad tema – „Sweet sixteen“ ir šią sąvoką atspindinti lengva, tačiau truputį puošni palaidų plaukų šukuosena. Tarsi mama pirmą kartą išleistų į vakarėlį…