Dizainerė R.Curiel: „Svarbiausias moters apdaras - gebėjimas suprasti vyrą“

Praėjusių epochų atmosfera - štai kuo nuo jų dvelkia, nors iš pirmo žvilgsnio jos lyg ir panašios į kitas moteris.

Jos vilki tik aukštosios mados drabužiais. Tai ne vakarui skirtos suknios, o dailūs kostiumėliai „tailleur“, (kostiumas su sijonu, - pranc.). Atsidūrus šalia, nosį maloniai dirgina išskirtinių kvepalų aromatai.

Šios moterys niekada niekur nedirbo, tačiau jos nuolat visuomenės dėmesio centre. Jos gyvena tarsi sulėtintu ritmu. Jų namai - senovinėse pilyse ir rūmuose, jos valgo prie ilgo stalo prabangiose menėse, gyvena aptarnaujamos šeimos „mažordomo“.

Apie tai, kokios yra Raffaella Curiel moterys, sutiko papasakoti pati dizainerė. Romos aukštosios mados savaitės metu kūrėja savo kolekciją skyrė gyvenimo džiaugsmo niekada neprarandančioms moterims.

- Man vis neduoda ramybės terminas „donna di classe“. Kokios gi jos - jūsų klientės? Gal tai ypač turtingos moterys, o gal paslaptis kažkur kitur, gal jos tiesiog kitaip buvo auklėtos, todėl moka vilkėti aukštosios mados drabužį?

- Kaip čia jums paaiškinti? Mano motina, Gigliola Curiel - pirmoji Italijos aukštosios mados kūrėja, pardavinėjusi savo kūrinius Londono„Harrods“ ir Niujorko „Bergdorf Goodman“ parduotuvėse, sakydavo, kad aristokratiška, elegantiška moteris net apsivilkusi gatavu -„pret-a-porter“ - drabužiu vis tiek atrodys, lyg vilkėtų aukštosios mados kūrinį.

Aš nesu tokia geniali, kaip mano motina, todėl taikau klientėms kitą metodą. Manau, labai svarbu atsistoti priešais veidrodį ir, pažvelgus į savo atvaizdą, atidžiai panagrinėti, ko reikėtų atsisakyti.

Dar viena auksinė taisyklė: niekada negalvokite, kad būdama net itin madinga, atrodysite elegantiškai. Reikia jausti didelę atsakomybę prieš apsivelkant aukštosios mados rūbą.

- Kas jus labiausiai įkvepia, kai kuriate drabužį? Asmenybė? O gal jos grožis, charakteris, temperamentas?

- Ne, ne, man svarbiausia - įsigilinti į klientės pageidavimą. Kita vertus, abi kartu pasveriame progos, kuriai skirtas rūbas, svarbą.

Paskui keliame kitą uždavinį - kaip paslėpti figūros trūkumus.

Vėliau svarbus momentas - tai spalva. Parinkti moteriai spalvą - tai lyg užkariauti naują žemę. Be galo sudėtingas dalykas. Šiandien galiu nusijuokti, nes lyg burtininkei man užtenka akimirkos ir nesuabejosiu - štai jos spalva.

Bet šis talentas - neįgimtas, tai daugybės metų patirtis. Anksčiau nebuvo taip paprasta atspėti. Tekdavo įjungti visus „smegenų centrus“, kad intuicija ir protas, kartu su mano klientės požiūriu į aplinką ir pačią save padiktuotų tą vieną vienintelę spalvą. Juk antros tokios spalvos parduotuvėje nepamatysite, tai aukštosios mados atspalvis. Tik vienai klientei.

- Koks mados namų „Maison Curiel“ moters stilius? Kodėl Italijoje jūsų nepainioja su kitais aukštosios mados dizaineriais?

- Nes Raffaella Curiel neseka mada. Tai ji madą diktuoja. Todėl apsižvalgykite, kiek daug aplinkui kopijuotojų, kurie man „pakelia“ nuotaiką.

Kokia mano moteris? Itin moteriška, bet nevulgari, itin geidžiama, bet neprovokuojanti. Mažytės subtilios detalės, audiniai, kurių niekur daugiau nepamatysite ir, ačiū Dievui, nenukopijuosite, paslaptingi kirpimai, kuriuos paveldėjau iš šeimos - būtent jie suteikia rūbui tam tikrą kritimą.

- Kūrybinės idėjos jus aplanko kai dirbate savo studijoje? O gal kažkokioje ypatingoje aplinkoje?

- Man patinka piešti restorane, tada geriausiai veikia mano fantazija. Arba klasikos koncerto metu salėje. Bet labiausiai mėgstu konstruoti drabužį iš audinio tiesiog ant gyvos manekenės kūno.

- Taip, mano gyvenime didžiulę reikšmę turėjo praėjusių kartų palikimas, būtent jos man suteikė galimybę eiti pirmyn, toliau studijuoti, mokytis. Dėkoju tik savo šeimai už tai, kad sugebėjau išsaugoti ir patobulinti tai, kas jau sukurta.

Gyvenime įvairiai susiklosto aplinkybės, bet svarbiausia - ar pats esi asmenybė, kuri moka džiaugtis, mylėti. Tik tada įmanoma kurti.

- Šių metų jūsų kolekcija - švelni ir moteriška, o štai praėjusį sausį kritikavote Italijos premjerą Silvio Berlusconi sukurdama kolekciją, kurią pavadinote „anti bunga-bunga“. Jums pritarė ir jūsų klientės - padorių šeimų motinos, žmonos. Jūs piktinotės valstybės vadovo elgesiu su moterimis, esate drąsi moteris!

- Problema slypi kitur. Mano kolekcija nebuvo pasipiktinimo mūsų premjeru išraiška, nes jį gerbiu, nors kartais ir netoleruoju jo elgesio.

Mano protestas - prieš informacijos priemones, kurios tam tikru būdu pateikia faktus, liečiančius moteris. Moters įvaizdis pastaruoju metu - toks vulgarus, antipatiškas, atstumiantis, kad negaliu likti abejinga. Juk esu ne tik dizainerė, bet ir moteris.

Mūsų, Italijos moterys, iš kokio socialinio sluoksnio jos bebūtų kilusios, yra išauklėtos padoriose, gerų tradicijų šeimose. Jos privalo išlaikyti neliečiamumo statusą, nes tai - nuostabios, pavyzdingos motinos, žmonos, be kita ko, ir nepralenkiamos darbštumu, kasdieniniu pasiaukojimu šeimai. Tad kodėl jas reikėtų sumenkinti?

- Kas jums pačiai gyvenime yra svarbiausia - karjera, šeima, pinigai? Galbūt kelionės?

- Man svarbiausia - sveikata. Jei esi geros fizinės ir dvasinės formos - kodėl gi nebūti gera šeimai ir neatsidėti karjerai. Mano šeima visada buvo karjeros variklis. Pinigai tikrai nėra pagrindas, nors labai daug jų investavau į savo mados namus.

- Papasakokite, kokia jūsų darbo diena. Ar esate griežta, disciplinai paklūstanti moteris? O gal jūs vadovaujatės tik emocijomis, kaip daugybė menininkų?

- Esu, kaip mes, italai, mėgstame sakyti „ir velnias, ir šventas vanduo“. Taip, esu emocinga menininkė. Iš tam tikrų visuomenės pozicijų žvelgiant į mane, šiek tiek neatitinku normų. Bet buvau išauklėta pokario laikas ir, matyt, tai manyje pasėjo pareigos sėklą.

Kokia mano diena? Keliuosi labai anksti ir pirmas dienos valandas skiriu savo nuostabiam sodui. Vėliau būtinai sutinku savo šeimą su kokiu nors žavingu patiekalu pusryčiams.

Ar skaitėte mano knygą „Virtuvėje - stilingai“, ji ką tik pasirodė knygynuose. Tai receptų, kurie vienaip ar kitaip susiję su garsiomis asmenybėmis, tokiomis, kaip pavyzdžiui, pianistu Arthuru Rubinsteinu ar filantropu Georges'u Sorosu ir kitomis, knyga.

- Ne, esu šeimos žmogus, mėgstu gyvenimą kaime, kur turiu botanikos sodą, terasą. Jais labai rūpinuosi.

- Ar jūsų gyvenime buvo kažkoks perversmas, sunkus kritinis momentas, kuris gali pakeisti žmogaus požiūrį į reiškinius, vertybes? O gal jus visada lydėjo sėkmė?

- Taip, buvo kritinis momentas. Mano vyro mirtis. Tai atsitiko, kai vaikai buvo dar maži. Išgyvenau baisią traumą dar ir todėl, kad kasdien jaučiau begalinę atsakomybę už vaikų auklėjimą.

Norėjau, kad jie užaugtų laimingi, šaunūs, dvasiškai stiprūs. Dabar jie jau dideli ir nepaliauja manęs kasdien stebinti. Esu labai jais patenkinta, jie - mano didžiausias džiaugsmas. Šiandien jau galiu pasakyti - viskas mano gyvenime pasikeitė į gerąją pusę.

- Tikrai žinau - Šventos Kalėdos.

- Jūs puošiate brangiais, išskirtiniais drabužiais garsias pasaulio moteris. Jūsų vardas jau tapo legenda pasaulyje. Esate daug pasiekusi, laiminga karjeros moteris, mama, močiutė. Ko galėtumėte palinkėti visoms dailiosios lyties atstovėms, kad jaustųsi laimingos?

- Kad moterys atsidurtų tik šalia sąžiningų, patikimų vyrų. Moters misija šiame pasaulyje ir sudėtinga, bet ir labai paprasta. Tai puikiai žinojo mūsų tėvai.

Moteris privalo tik gerai atlikti savo vaidmenį, o tai reiškia - neprarasti savo svarbiausio gyvenimo apdaro - švelnaus moteriškumo, gebėjimo suprasti vyrą, begalinės kantrybės jo atžvilgiu.

Būkite visada pasiruošusios duoti vyrui gerą patarimą. Ir nepamirškite juoktis. Vyrams tai patinka.