Panašu, kad kostiumo dizaino bakalaurą ir žurnalistikos magistrą turinti Genutė į piktų žmonių komentarus dėmesio nekreipia ir nemano, kad viešojoje erdvėje pasirodantys jos stilių pašiepiantys straipsniai yra verti susirūpinimo: „Jeigu viename bulvariniame portale esu dažnai pašiepiame, tai kaip ir krūvos kitų žinomesnių moterų ir vyrų. Ne visada tikiu, kas parašyta, negyvenu tam, kad įtikčiau ir patikčiau. Nesu aktorė. Man patinka laisvė“.
G.Žalienė pasakojo, kad aklai neseka paskutiniųjų mados tendencijų, nes ji šablonais nesivadovauja, todėl mieliau pati improvizuoja ir rengiasi taip, kaip tą dieną jaučiasi: „Pati žinau kaip yra nustatomos tendencijos. Nenoriu nieko kopijuoti – esu žmogus pasitikintis tik savo nuomone. Nematau problemų rengtis savitai ir patogiai“.
Paklausta, kokių garsių dizainerių kūrybai prijaučia, Genutė teigė, kad jai imponuoja mados namų „Moschino“ ir dizainerės Viviene Westwood stilius bei devintojo dešimtmečio daiktai pabrėžiantys moteriškumą. „Belytis (angl. „Unisex“) stilius ne man. Kaip ir sportinis. Jeigu nesu sporto salėje arba nebėgu kroso,“ - sakė moteris.
Šiuo metu Romoje pas seserį Ramunę viešinti G.Žalienė tikino, kad garderobui skiria mažai dėmesio, o jos spinta nelūžta nuo vardinių rūbų kolekcijos – šalia „Valentino“ suknelės kabo drapana iš turgaus, o papuošalų dėžutėje galima rasti ir deimantų, ir plastmasinių dirbinių. „Jeigu patinka – perku. Nepermoku už rūbą ar papuošalą, nes žinau jų savikainas. Aš nesu iš tų moterų, kurios alpsta kažką pamačiusios. Man daiktai turi mažą vertę“,- sakė Genutė.
G.Žalienė juokėsi, kad iš visų jai pažįstamų moterų ji bene mažiausiai suka galvą kuo apsirengti: „Kažką atiduoda sesė, kažką gaunu dovanų, kažką nusiperku. Nesuprantu tų žmonių, kurie mėgsta tris spalvas – kitos neva netinka. Galiu rengtis bet kuo, jeigu randu tinkamą kontekstą, o drabužis atitinka mano nuotaiką. Man gražios visos spalvos. Atvirai – nemėgstu apsipirkinėti. Man net šitas žodis nepatinka. Šiuo metu daug laiko praleidžiu su teptuku rankoje – akvarele lieju mergaites“.
Stilistės nuomonė apie dėvėtų drabužių parduotuves taip pat teigiama. G.Žalienė sakė, kad pati ten drabužių neperka, bet buvo laikai, kai raustis vadinamuose „skudurynuose“ jai patikdavo.
Nors lietuviai dažnai vadinami pilkos masės tauta, neturinčia net menkiausio supratimo kaip rengtis nenuobodžiai, Genutė neskuba smerkti gimtojo krašto visuomenės: „Ne visiems rūpi mada. Dauguma žmonių koncentruojasi į kitus dalykus, ne tik į apdarus. O ir šiaip nesame turtinga šalis - žmonių pragyvenimo lygis žemas. Tai apie kokius čia mados vėjus galime kalbėti? Gerai, kad žmogeliai Lietuvoje dar turi už ką vienus žieminius batus nusipirkti“.